Ketvirtadienį Strasbūre vykusiuose debatuose R. Paksas paragino „atsisakyti menką pridėtinę vertę kuriančio politikavimo“ ir žvelgti į „Nord Stream 2“ vadinamą projektą „kaip į naudingą, kaip ekonominį, ieškodami ne politinių dividendų, bet ekonominės naudos“.
„Nord Stream“ neatsirado nei vakar, nei užvakar. Akivaizdu, kad pastatyti Didžiąją kinų sieną Europoje, uždaryti oro erdvę ar tinklais aptverti povandenines teritorijas neišeis“, – Strasbūre sakė R. Paksas.
Jis buvo vienintelis diskusijoje, pasisakęs už projekto naudą. Politikas kalbėjo jo atstovaujamos euroskeptiškos Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos vardu.
R. Pakso teigimu, politizuojama energetika didina išteklių kainas.
„Dėl politikų nesugebėjimo susitarti ir ieškoti sąlyčio taškų visuomenė visuomet bus priversta mokėti brangiau už dujas, elektrą ar naftos produktus“, – teigė „tvarkietis“.
Daugelis Europos Parlamento narių diskusijoje tvirtino, kad Rusijos „Gazprom“ ir dar kelių Europos kompanijų vystomas dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, suduotų smūgį Ukrainai kaip tranzito valstybei ir kenktų aplinkai.
Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausybė.
Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete (Migelis Arias Kanjetė) sakė, kad „Nord Stream 2“ neatitinka Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos tikslų.
Projekto rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.