„Mes dešimt metų kalbame apie atsijungimą nuo Rusijos ir sinchronizaciją su Vakarais, o gali būti taip, jog Rusija pirma pasakys, kad kol jūs kalbate, tai mes tada ir atsijungiame. Kas tada?“ – svarstė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Šiuo metu Lietuva priklauso Maskvoje valdomam Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (BRELL) elektros žiedui. Praėjusią savaitę paskelbta, kad premjeras Saulius Skvernelis užsitikrino Lenkijos paramą sinchronizuoti elektros tinklus per pietinę Lietuvos kaimynę.
Tačiau tokio paties sutarimo su latviais ir estais kol kas pasiekti nepavyksta.
Tuo metu Rusija, Lietuvos Energetikos ministerijos žiniomis, Baltijos šalių atsijungimui nuo BRELL aktyviai ruošiasi ir investuoja į papildomus pajėgumus.
„Matydami Rusijos rengimąsi šiam Baltijos šalių žingsniui, situaciją vertiname kaip būtinybę veikti nedelsiant, nes technologiniu požiūriu atsijungimui nuo Rytų elektros sistemos ir prisijungimui prie Vakarų sistemos reikalingas atitinkamas pasiruošimas.
Mums svarbu, kad mūsų strateginis tikslas nebūtų naudojamas kaip derybinis svertas“, – ministerijos poziciją DELFI perdavė atstovė Aurelija Vernickaitė.
Investuoja į naujus pajėgumus
Rusijos Federalinės tinklų kompanijos (FSK-EES) 2016–2020 metų investicijų programos apraše teigiama, kad vienas pagrindinių šio laikotarpio tikslų yra patikimo elektros energijos tiekimo valstybinės svarbos objektams užtikrinimas.
Dokumente teigiama, kad tam įtakos turės: „Atskiras Baltijos šalių sistemų darbas ir pokyčiai BRELL žiedo darbo režimuose“.
A. Vernickaitė sakė, kad tai dar vienas ženklas, kad Rusija supranta, jog Baltijos šalių energetinių sistemų integracija su kontinentinės Europos tinklais yra tik laiko klausimas ir Rusijos energetikos bendrovės tam aktyviai ruošiasi.
Remdamasi Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios „Litgrid“ duomenimis, ji pasakojo, kad Rusija jau oficialiai informavo BRELL sutarties nares, tarp jų ir Baltijos šalis, apie kelių naujų papildomų aukštos įtampos elektros linijų, tarp šiaurinės ir pietinės Rusijos dalių, statybą.
„Šis žingsnis indikuoja apie naujo vidinio elektros žiedo pastatymą, kuris leistų atskirti Baltijos šalis nuo žemyninės Rusijos elektros perdavimo tinklo“, – nurodė A. Vernickaitė.
Be to, ministerijos atstovė teigė, kad Kaliningrado srityje vyksta naujų apie 1 000 megavatų elektros generacijos pajėgumų statyba.
„Rusijos energetikos ministras viešai paskelbė pasirengimą Kaliningrado srityje užtikrinti „papildomus būtinus rezervus rizikos valdymui“. Tai rodo Rusijos pasirengimą Kaliningrado srities desinchronizacijai, kai to prireiktų.
„Inter RAO“ duomenimis, naujų lanksčių elektros pajėgumų plėtra Kaliningrado srityje galėtų kainuoti daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – pasakojo A. Vernickaitė.
Galiausiai, pasak pašnekovės, Baltarusijoje vyksta elektros tinklo rekonstravimo darbai, siekiant į elektros tinklą integruoti statomą Astravo atominę elektrinę. Statomos naujos linijos, pastotės ir rezervinės generacijos pajėgumai.
DELFI bandė šią informaciją patikrinti ir kreipėsi į FSK-EES atstovus. Tačiau jie praėjusią savaitę į klausimus apie vykdomas ir planuojamas investicijas neatsakė.
Sprendimai – 2018 metų pradžioje
Baltijos šalys jau dešimt metų diskutuoja apie sinchronizacijos su Vakarų Europa projektą.
„Šiuo metu Baltijos šalys kalbasi ir siekia galutinio susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Europos tinklais. Be to, vyksta pokalbiai su Lenkija (šalies, per kurią būtų sinchronizuojamasi su Vakarų Europa) ir Europos Komisija politiniu ir dalykiniu lygiu dėl neatidėliotinos šio projekto įgyvendinimo pradžios poreikio“, – sakė A. Vernickaitė.
Jos teigimu, ministerija tikisi kitų metų pradžioje turėti galutinius sprendimus ir imtis konkrečių darbų.
„Lietuva siekia kuo greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų prijungimo prie Vakarų elektros sistemos per Lenkiją. Ir tai įmanoma padaryti iki 2025 metų. Labai svarbu, kad Lenkija pritaria šiam svarbiam žingsniui, kuris sustiprintų energetinį saugumą visame regione.
Taip pat, rugpjūčio 31 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių, Energetikos ministerijų bei reguliatorių atstovams buvo pristatyti Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo studijos rezultatai.
Studiją atlikusi tarptautinė konsultacijų bendrovė „Tractebel Engineering“ nagrinėjo skirtingus izoliuoto darbo bandymo scenarijus, vertindama elektros poreikio skirtumus, atsinaujinančių energijos šaltinių bei tarptautinių jungčių darbą ir kitus aspektus.
Studijoje įvertinta, kad tinkamiausias laikas bandymui atlikti – 2019-ųjų vasara, kuomet planuojamas vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai etapų – Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas“, – DELFI pasakojo A. Vernickaitė.
Siūlo planą „B“
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys susiklosčiusią situaciją komentavo taip:
„Dabar pagrindinė problema – kaip mes regione galime greitai susitarti. Latviai ir estai turi kitų planų, dar reikia daug linijų sustatyti, priimti infrastruktūrinius sprendimus. Mano nuomone, reikia kuo greičiau tą daryti.
Vienas planas turėtų būti kartu su latviais, estais, bet jeigu latviai ir estai delsia, turi kitų planų arba vis mato kokių nors kliūčių, turime turėti planą „B“, kad mes vieni per Lenkiją su viena linija sinchronizuojamės“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Seimo narys neatmetė, kad galima būtų sutarti tik su latviais, be estų.
„Mes dešimt metų kalbame apie atsijungimą nuo Rusijos ir sinchronizaciją su Vakarais, o gali būti taip, jog Rusija pirma pasakys, kad kol jūs kalbate, tai mes tada ir atsijungiame. Kas tada?
Tada mes tiek metų būsime praplepėję, prasiginčiję, kas didesnis patriotas, savo šalies mylėtojas, o liksime prie suskilusios geldos“, – įspėjo V. Poderys.
Šantažo priemonė
Energetikos komisijos narys konservatorius Paulius Saudargas laikėsi panašios pozicijos.
„Mano supratimu, viskas yra pasiruošta, tai tikrai galima daryti ir džiaugiuosi, kad ministerija irgi sako, kad tai reikia daryti nedelsiant, nes mes jau esame vieną panašų mūšį pralaimėję.
Tai yra dėl atominės elektrinės. Galima turėti tam tikrą politinį vertinimą – gerai, blogai, reikėjo, nereikėjo. Bet analogija yra ta pati, kad Rusija užbėgo už akių ir paskatinimas Baltarusijai statyti atominę mums palaidojo bet kokias viltis Baltijos šalyse turėti atominę, generuoti daugiau elektros, nei jos reikia, eksportuoti“, – kalbėjo jis.
P. Saudargas sakė, kad energetika visada buvo Rusijos šantažo priemonė.
„Tai yra geopolitikos įrankis, įrašytas visuose jų dokumentuose, kad tai yra normali praktika jiems – naudoti tokį energetikos šantažą. Nenustebčiau, kad ir šiuo atveju, jie bandys manipuliuoti“, – dėstė pašnekovas.
Tačiau P. Saudargas V. Poderio pasiūlytą planą „B“ pavadino paskutine priemone.
„Kiek mačiau techninius skaičiavimus, kainas, greitį, tai estų siūlymas nėra logiškiausias. Turėtume eiti tuo keliu, kurį siūlo Lietuva.
Estai turbūt turi savų išskaičiavimų, bet Lietuva neturėtų blaškytis, nusileisti. Kaip paskutinę priemonę galime eiti ir patys daryti žingsnius“, – sakė jis.
Norėtųsi civilizuoto sprendimo
Energetinio saugumo tyrimų centro (ESTC) direktorius Juozas Augutis pabrėžė, kad sinchronizacijos klausimas turi dvi puses: viena – politinė, energetinio saugumo, kita – techninė.
„Norėtųsi, kad sprendimas būtų kiek įmanoma labiau civilizuotas. Manau, kad Rusija jau yra susitaikiusi su tuo, kad Lietuva vienaip ar kitaip turi atsijungti nuo šių tinklų. Nesakau, kad reikia atsijungti visiškai, neprekiauti, čia tik dažnio palaikymo funkcija perduodama kitai šaliai, o jungtys per intarpus išlieka.
Tai yra derybų klausimas ir manau, kad reikėtų kuo anksčiau kalbėtis su Rusijos puse, ieškoti techninių sprendimų. Rusija irgi turi turėti laiko pasiruošti šiam perėjimui.
Nepamirškime, kad yra Kaliningrado sritis, kuri sujungta su Lietuvos tinklais, reikia tą klausimą išspręsti, bet čia neturėtų būti vienas kito gąsdinimas, kad Rusija vėl galėtų naudoti tai kaip politinį, šantažo įrankį“, – dėstė jis.
J. Augutis taip pat sakė, kad Lietuva bet kuriuo atveju turi sugebėti veikti ir taip vadinamu „salos“ režimu.
ESTC direktorius taip pat skeptiškai atsiliepė apie pasiūlymus Lietuvai per Lenkiją sinchronizuotis vienai.
„Manau, kad sunkiai įsivaizduojamas dalykas, jog Lietuva būtų su vienu tinklu, o Estija, Latvija – su kitu sujungtos. Tokiu atveju arbitras, pavyzdžiui, Europos Komisija turėtų padėti susitarti“, – apibendrino jis.
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ atnaujintame dešimties metų perdavimo tinklo plėtros plane yra įvertinęs, kad 2017–2026 metais sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais reikės 400 mln. eurų. Bendra investicijų į perdavimo tinklą vertė sieks apie 643 mln. eurų.
