Inžinerijos ir elektronikos prekių gamintoja „Siemens“, kurios pagrindinė būstinė yra Miunchene, teigia, kad rusų klientas nelegaliai nugabeno dvi elektrinės turbinas į Krymą, nors žadėjo, kad turbinos bus gabenamos į Rusijos pietrytinę dalį, informuoja „The New York Times“.
„Siemens“ teigimu, buvo pažeista susitarimas nepažeidinėti sankcijų, kurias tarptautinė bendruomenė įvedė, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, buvusį Ukrainos teritorijoje.
Šis incidentas taip pat rodo, kaip energija tapo ginklu besitęsiančioje Rusijos kovoje prieš Ukrainą, kuri buvo pagrindinė elektros tiekėja Krymui, kol nekilo konfliktas. Regis, Maskva taip desperatiškai bando spręsti elektros stygių, kad netgi rizikavo sukurstyti įtampą su Vokietija.
„Rusijos ir ES santykiai jau ir taip nėra draugiški, iš dalies todėl, kad nežadama sušvelninti ES sankcijų, – teigė politikos konsultacijų įmonės „Europe at Eurasia Group“ direktorius Mujtaba Rahmanas. – Esant tokiai situacijai šis (poelgis) bus laikomas provokuojamuoju Rusijos veiksmu ir toliau griaus Berlyno ir Maskvos santykius.“
Ginčas tikrai neskatins užsienio investicijų ir nepagerins Rusijos reputacijos kaip šalies, kurioje sutartys dažnai ignoruojamos, nuosavybė dažnai konfiskuojama ir maža teisinių išteklių.
„Siemens“ buvo viena patikimiausių užsienio investuotojų. Ji turėjo verslo reikalų Rusijoje dar nuo tada, kai šalį valdė carai. Įprastai „Siemens“ vengia kaip nors įžeisti Rusijos valdžią.
Bet dabar „Siemens“ be jokių diplomatinių vingrybių pareiškė iškelsianti baudžiamąją ir civilinę bylą Rusijoje prieš tuos, kurie nesąžiningai eksportavo turbinas. Po pranešimų žiniasklaidoje apie pažeidimus, gautų, anot kompanijos, iš patikimų šaltinių, pirmadienį pasirodė neįprastai griežtas pranešimas.
„Siemens“ pareiškė, kad rusų klientai melavo. „Technopromexport“ pakartotinai užtikrino „Siemens“, kad turbinos nebus išgabentos į Krymą, teigė „Siemens“ atstovai. Rusų įmonę „Technopromexport“ sieja glaudūs ryšiai su Kremliumi.
Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad turbinos buvo pagamintos Rusijoje iš rusiškų dalių, tad jos niekaip nepažeidė sankcijų apribojimų. „Siemens“ tvirtina, kad turbinos buvo pagamintos Rusijoje su partneriu iš Rusijos, tačiau, pagal sutartį, pažeidžia sankcijų apribojimus.
„Tokia (įvykių) eiga akivaizdžiai pažeidžia „Siemens“ tiekimo sutartis, kuriose aiškiai draudžiama mūsų klientui gabenti (įsigytas prekes) į Krymą“, – teigia „Siemens“.
Ekonomikos sankcijos ir mažos naftos kainos ilgam įstūmė Rusiją į sunkią ekonominę padėtį. Kryme situacija kitokia. Izoliuotas pusiasalis valdomas griežtesnio režimo, o elektros tiekimas čia politizuotas.
2015 m. ukrainiečių nacionalistai išsprogdino elektros stulpus, todėl nutrūko elektros tiekimas. Rusijos valdžios nepasitenkinimui, tai parodė priklausymą nuo Ukrainos – juk elektros reikėjo troleibusams, ligoninėms ir daugybei kitų sričių.
Rusija greitai nutiesė kabelį jūros dugnu, bet jis patenkino tik dalies regiono elektros poreikius.
Bandymai įvežti sankcijomis draudžiamus generatorius – agresyviausias Rusijos mėginimas spręsti elektros stygiaus problemą.
Elektrą gamina girgždantys, neveiksmingi dyzeliniai generatoriai, bet jie jau kainavo su Kremliumi susijusioms įmonėms didžiulius pinigus ir tik padidino dėl sankcijų patirtus nuostolius.
Daugianacionalinėms kompanijoms, kaip antai, „Siemens“, gali būti sunku užtikrinti draudimų paisymą Rusijoje. Rusijos vietos partnerės linkusios siekti naudos, apeidamos taisykles, o pagrindinės įmonės stengiasi vengti baudų. Turint omenyje dar ir miglotą Rusijos teisinę sistemą, niekada nežinia, ar bus paklūstama draudimams.
Nelegalus „Siemens“ turbinų gabenimas – vienas iš pirmų sankcijų pažeidimų, kuris iškilo į viešumą. Praeityje irgi buvo atvejų, kai antrinės įmonės Rusijoje sukėlė galvos skausmą pagrindinėms įmonėms.
Pavyzdžiui, 2010 m. Vokietijos automobilių gamintoja „Daimler“ kelioms šalims (tarp kurių buvo Rusija) pateikė sąskaitą už kyšininkavimą ir vadinamuosius dėkingumo mokesčius – 185 mln. dolerių baudos. Rusijos antrinė įmonė buvo viena iš dviejų, pripažinusių kaltę JAV apygardos teisme Vašingtone.
„Siemens“ teigė pagaminusi turbinas Rusijoje su rusų partnere ir pardavusi jas „Technopromexport“ elektros gamybos projektui Tamane, kuris yra pusiasalyje Pietų Rusijoje ir kurį nuo Krymo skiria juodoji jūra.
„Technopromexport“ pasirašė susitarimą neplukdyti turbinų į Krymą ir neeksportuoti jų pagamintos elektros į aneksuotą teritoriją, teigia „Siemens“.
ES draudžia įmonėms eksportuoti infrastruktūros įrangą į Krymą nuo tada, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą.
Praktiškai neabejojama, kad į ginčą įsikiš Vokietijos vyriausybė, nes „Siemens“ – didžiulė, šalies ekonomikai reikšminga kompanija. Vokietijos Ekonomikos ministerija nesutiko komentuoti šio įvykio, tik pasakė, kad Vokietijos kompanijos privalo paisyti Rusijai įvestų sankcijų.
„Siemens“ dar 1850 m. pastatė Rusijoje telegrafo tinklą. Pastaruoju metu dėl ekonominių problemų „Siemens“ pardavimai Rusijoje sumažėjo. Pernai „Siemens“ pelnas Rusijoje buvo 1,2 mlrd. eurų – perpus mažesnis nei 2013 m.
Kompanija jautriai reaguoja į kaltinimus įstatymų pažeidimais. 2008 m. ji sumokėjo daugiau nei 1,6 mlrd. dolerių baudos JAV ir Vokietijos vyriausybėms ir pripažino, kad nuolat papirkinėjo užsienio pareigūnus, kad laimėtų konkursus dėl sandorių.
„Siemens“ pareiškė peržiūrėsianti visus verslo reikalus Rusijoje, kad įsitikintų, jog nėra kitų sankcijų pažeidimų.
