Seimas nuo birželio 1 dienos panaikino PVM lengvatą šildymui ir numatė, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 20 procentų, kaip buvo anksčiau, o 10 procentų skirtumo tarp šeimos (asmens) ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydžio.

Preliminariais skaičiavimais, šalies savivaldybėms tam papildomai reikės apie 21 mln. eurų per metus.

Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė sako, kad šildymo sezonas paprastai pradedamas spalį, tad kol kas iš esmės skyriaus darbas dėl PVM lengvatos panaikinimo ir naujos kompensacijos tvarkos nesikeičia.

Tačiau jau dabar gyventojai teiraujasi, o norintieji kreiptis dėl minėtos kompensacijos – registruojami, aiškinama nauja tvarka.

Pasak vedėjos, pagal įstatymą net ir gruodžio mėnesį atėjęs žmogus gali paprašyti kompensacijos už šildymą nuo spalio, tad laiko turėtų visiems užtekti.

Tarp besiregistruojančiųjų yra ir tokių, kurie anksčiau kompensacijos neprašė. Kaip tvirtina Z. Ragėnienės, pasakyti, kodėl jie kreipiasi, labai sunku – galbūt žmogus pakeitė būstą, kitame bute deklaravo gyvenamąją vietą, atvyko iš kokio nors miesto ar rajono, o galbūt kreipiasi dėl pasikeitusios tvarkos – nebetaikant PVM lengvatos, patenka tarp kompensacijos gavėjų.

Vedėjos teigimu, daugumai paramos gavėjų kompensacijos dydį apskaičiuoja „Panevėžio energija“, kai kurios daugiabučių bendrijos tai daro pačios.

Šiemet už balandžio mėnesį tiektą šilumą kompensaciją Panevėžyje gavo apie 3 100 žmonių. „Sunku pasakyti, kiek padaugės paramos gavėjų, bet tikrai bus 30 procentų daugiau“, – Z. Ragėnienė mano, kad tai paaiškės vėliau. – Dabar antplūdžio nėra. Ateina, kreipiasi, užregistruojame. Ir vietų kol kas yra.“

Tikisi trigubai didesnio srauto

Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad įstatymas pakeistas ir pagal jį teks dirbti.

Jos teigimu, panaikinus PVM lengvatą šildymui, tikimasi sulaukti gerokai daugiau kompensacijos prašytojų. Be to, ją galės gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks daugiau nei 10 procentų pajamų.

„Buto šildymo kaina bus didesnė, o žmogus iš savo pajamų galės mokėti mažesnę sumą“, – aiškina vedėja. Manoma, kad gavėjų padaugės dvigubai ar net pusketvirto karto.

Pasak A. Paškevičienės, rajone PVM lengvata turi įtakos tik tiems, kurie šildo būstus centralizuotai, o kurie naudoja kietąjį kurą – ne.

Tačiau sumažinimas iki 10 procentų įtakos turės ir šiems asmenims.

Rajone maždaug pusės gyventojų būstai šildomi centralizuotai, o pusės – kietuoju kuru. 2016 metais rajone vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gaudavo 302 žmonės.

„Jei būtų palikę 15 procentų, kaip planavo iš pradžių, kompensaciją būtų gavę daugiau kaip 600 gyventojų, o kai dabar tokių bus veikiausiai per tūkstantį“, – skaičiuoja vedėja. Jos teigimu, darbuotojų turėtų užtekti, nes sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.

„Bandysime išsiversti turimomis jėgomis, o paskui žiūrėsime. Kol kas tikimės, kad susitvarkysime“, – sako A. Paškevičienė.

Kadangi prašymus gyventojai gali pateikti ir seniūnijose, tikimasi, kad eilių nebus. Manoma, kad neprireiks ir papildomų biudžeto lėšų.

Pasak A. Paškevičienės, rajono Savivaldybės situacija palankesnė, nes prieš keletą metų dalyvavo bandomajame projekte savarankiškai skirstyti socialines pašalpas.

Tad Savivaldybei skiriamos lėšos dar ir šiemet siekia 2011, 2012, 2013 metų vidurkį. Tai nemažai, nes tuo laiku pašalpų gavėjų buvo daug. „Lėšų užteks, bet jos buvo reikalingos rajonui – naudodavome kitiems socialiniams tikslams, o dabar jiems teks mažiau“, – konstatuoja vedėja.

Privalės vykdyti Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė tvirtina, kad savivaldybės turės prisitaikyti prie naujos tvarkos – surasti papildomų darbuotojų, stengtis, kad nebūtų didelių eilių.

Roma Žakaitienė

Pasak jos, didžiuosiuose miestuose žmonės, kreipdamiesi dėl kompensacijos, nėra tikri, ar ją gaus. Jiems reikia atnešti krūvą dokumentų ir tok tada priimami sprendimai.

Anot R. Žakaitienės, buvo apskaičiuota, kad 15 procentų skirtumas, kokį iš pradžių norėta padaryti, buvo racionalus, tačiau dabar priimtas 10 procentų. Savivaldybės yra apskaičiavusios, kad kartais ta kompensacija gali siekti iki 10 eurų ir administravimo lėšos bus didesnės nei pati kompensacijos suma.

Tačiau priimtą įstatymą savivaldybės privalės vykdyti.

Apie PVM lengvatos sugrąžinimo pataisas R. Žakaitienė sako, kad labai sunku komentuoti politikų poziciją.

„Patys priėmė, dabar vėl teikia naujus siūlymus. Ir žmonės nežino, ir savivaldybėms neaišku. Gerai, kad dar neprasideda šildymo sezonas, nes tie visi pakeitimai taip greitai nevyksta“, – tvirtina R. Žakaitienė.

Faktai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad pernai šalies savivaldybės nepanaudojo beveik 141 mln. eurų, skirtų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, tad lėšų joms neturėtų pritrūkti. 2016 m. socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, skirta 226,8 mln. eurų.

Savivaldybės iš jų nepanaudojo 62,1 proc. (beveik 141 mln. eurų), pinigus skyrė kitoms socialinėms reikmėms, o 5,6 proc. lėšų apskritai liko nei panaudota, nei perskirstyta.

Šiemetės prognozės (neatsižvelgiant į naują įstatymą) remiantis pirmojo ketvirčio tendencijomis: visos savivaldybės šiemet nepanaudotų pašalpoms ir kompensacijoms skirtų lėšų vidutiniškai – 61,8 proc.

Teigiama, kad išplėtus kompensacijų gavėjų ratą lėšų savivaldybėms neturėtų pristigti, be to, šios lėšos skiriamos kartu su išlaidomis administravimui, tad būtų pinigų ir naujiems darbuotojams.

Daugiau skaitykite - naujienos.lt.