Lietuvos aplinkos apsaugos ir užsienio reikalų ministrai kiek skirtingai vertina Minsko susitikimo rezultatus.
„Deja, Minskas netapo ta vieta, kurioje Espo konvencijos šalys galėjo pasiekti susitarimų. Priimti sprendimai reikšmingi organizacine prasme, tačiau svarbiausi sprendimai dėl šalių ginčų įgyvendinant konvenciją praktikoje nebuvo priimti“, - pranešime spaudai apgailestavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Minskas siekė, kad Astravo byla būtų uždaryta, mes pasiekėme, kad neuždarytų, tai jau yra nemažai. Iš esmės tas politinis vertinimas neįvyko dėl techninių dalykų, tiesiog pritrūko laiko, nes kai prasidėjo konkretūs atvejai, kiekviena šalis kėlė savo interesus ir situaciją. Kai pasimatė, kad laiko neužteks, pirmininkaujantis pasiūlė atidėti šitų bylų svarstymą šaukiant papildomą susitikimą Ženevoje. Taigi Astravo byla yra atvira, pažeidimas yra pripažintas, aš vertinčiau, kad tai yra jau nemažai, turint omenyje, kiek Minskas investavo į visą šitą susitikimą“, - savo ruožtu šeštadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Anot K. Navicko, Lietuvos atstovai Minske akcentavo, kad Astravo AE saugumu turi būti suinteresuota ir Baltarusija.
„Aš bandžiau pasakyti Minske, kad mes galime turėti skirtingus požiūrius, galime nesutikti vieni su kitais, bet radiacija veiks mus visus vienodai, galų gale, mirsime vienodai. Tai čia yra esmė ir mes nenorime šiuo atveju priešinti Lietuvos ir Baltarusijos, žmonių saugumas yra bendras reikalas“, - kalbėjo aplinkos ministras.
Neeilinis Espo konvencijos šalių susitikimas vyks po metų Ženevoje, paprastai jie vyksta kas trejus metus.
Pasak Aplinkos ministerijos, per susitikimą Minske Astravo AE projekto ir jo atitikties konvencijos nuostatoms klausimus vienu balsu kėlė Europos Sąjungos šalys ir nevyriausybinės organizacijos. Pažymima, kad papildomi sprendimai nebuvo priimti ne tik dėl Astravo AE, bet ir dėl kitų pagal Espo konvenciją iškeltų bylų.
„Esant tokiai situacijai, lieka galioti 2014 m. priimtas Espo konvencijos Šalių susitikimo sprendimas, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė keturis šios konvencijos straipsnius“, - pažymi ministerija.
„Atsakant į tą klausimą, ar mes esame saugesni, tai nepasakyčiau, kad esame saugesni (...). Minske mes pirmiausia siekėme ne dvišalio, o platesnio šitos problemos pripažinimo, tokia ir yra konvencijos esmė, kad dvišaliai nesutarimai pakiltų į tarptautinį lygį, tai mes tą lygmenį turime“, - sakė K. Navickas.
2014 metais Ženevoje vykęs Espo konvencijos šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė keturis konvencijos straipsnius. Nagrinėdamas bylą įgyvendinimo komitetas suformulavo penkis klausimus: atominės elektrinės aikštelės parinkimo kriterijai, AE atsparumas sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju, galimas AE poveikis požeminiam geriamajam vandeniui ir Neries upės vandeniui, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir vertinimui naudoti duomenys apie gyventojų, kurie gali būti paveikti avarijos atveju, tankį.
Pasak K. Navicko, Lietuva siekia, kad į suformuluotus klausimus turi atsakyti tarptautiniai ekspertai.
Astravo branduolinę jėgainę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.
Lietuva reikalauja, kad Baltarusija padarytų visus būtinus seismologinius, geologinius, hidrologinius AE aikštelės tyrimus, atliktų aikštelės parinkimo procedūras pagal numatytus standartus, taip pat prašo visos apimties SEED misijos ir streso testų pagal Europos Sąjungos metodologiją.
Baltarusija į tai atkerta, kad jėgainę stato nepažeisdami taisyklių.
Balandžio 20 dieną Seimas vienbalsiai priėmė įstatymą, kuris draudžia elektros, pagamintos nesaugiose trečiųjų šalių atominėse elektrinėse, patekimą į Lietuvos elektros rinką. Šio įstatymo nuostatos bus taikomos ir Astravo AE. Be to, šią savaitę Seimas priimtu įstatymu paskelbė, kad ši Baltarusijoje statoma AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir aplinkai bei visuomenės sveikatai.