EK Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas Vokietijos šilumos gamybos bendrovei „Danpower GmbH" adresuotame rašte teigia, kad investicijos į papildomus deginimo pajėgumus turėtų būti vykdomos tik retais ir itin pagrįstais atvejais.

Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nėra informacijos, kuri pagrįstų galimas Kauno atliekų deginimo jėgainės statybas. Lietuva jau yra gavusi Europos Sąjungos (ES) paramą Vilniaus atliekų deginimo jėgainei, o papildomas projektas Kaune gali sukurti galios perteklių ir tapti kliūtimi Lietuvai vykdyti ES atliekų politikos įsipareigojimus.

„Komisijos tarnybos reiškia susirūpinimą, kad, atsižvelgiant į esamus degiųjų atliekų kiekius, Kauno atliekų deginimo jėgainės statyba gali sukelti atliekų deginimo pajėgumų perteklių Lietuvoje. Dėl to kiltų rizika nevykdyti šaliai numatytų ES atliekų politikos įsipareigojimų bei nepasiekti ambicingų perdirbimo tikslų, kurie yra įtraukti į žiedinės ekonomikos veiksmų planą", - rašoma EK rašte.

Taip pat pažymima, kad ES parama Vilniaus kogeneracinei jėgainei buvo skirta būtent remiantis iš Lietuvos gauta informacija, kad pastatyta elektrinė nesukurs perteklinių pajėgumų.

Komisija teigia, kad atidžiai seka Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl atliekų deginimo jėgainių ir nors tiesiogiai jose nedalyvauja, tikisi, kad valstybės priimti sprendimai atitiks ES žiedinės ekonomikos tikslus ir uždavinius.

EK jau ne pirmą kartą ragina Lietuvą neskubėti statyti naują atliekų deginimo jėgainę Kaune. Kovą K. Sadauskas „Žinių radijui" teigė, kad tokios statybos galėtų kelti klausimų Europos Sąjungai dėl jau patvirtinto finansavimo Vilniaus jėgainei.

„Jeigu būtų statoma ir Kaune, ir iš tikrųjų tų pajėgumų būtų per daug, tai klausimas, kam tada Europai investuoti į Vilniaus pajėgumus? Nes tai yra Europos mokesčių mokėtojų pinigai ir jeigu galima tuos pajėgumus pasistatyti už savo pinigus, ir, pirmiausia, už verslo pinigus, tai tas ir turėtų būti daroma", - sakė K. Sadauskas.

Nuo 2013 m. atliekų deginimo jėgainė jau veikia Klaipėdoje ir gali deginti iki 255 tūkst. tonų atliekų per metus. Vilniuje ir Kaune planuojama statyti tokias pat jėgaines, o jų pajėgumai siektų atitinkamai 160 ir 200 tūkst. tonų atliekų per metus. Vilniaus jėgainės statybą finansuoja Europos Sąjunga, tuo tarpu remti Kauno projektą atsisakyta.

EK yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad pasistačiusi dvi naujas atliekas deginančias jėgaines, šalis rizikuoja nepasiekti europinių 2020 m. atliekų perdirbimo tikslų.

Kovą Europos Parlamentas pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir nusprendė, kad iki 2030 metų 70 proc. bendrijos šalyse susidarančių atliekų turi būti perdirbamos, o į šiukšlynus keliautų vos 5 proc. atliekų.
„Lietuvos energijos“ kogeneracinių elektrinių projektų vadovas Nerijus Rasburskis komentare DELFI teigia, kad tokia pozicija išsakyta tik dėl komunalinių atliekų, tačiau nėra įvertintos pramoninės atliekos.
„Europos Komisija nėra nustačiusi jokio pažeidimo dėl Kauno kogeneracinės jėgainės įgyvendinimo, nors buvo pateikta ir ne vienas skundas. Paskutinis skundų tyrimas uždarytas teigiama Europos Komisijos išvada dar šių metų vasario mėnesį. Europos Komisija vertina tik komunalinių atliekų sektorių, darant prielaidą, kad visos trys jėgainės degins tik komunalines atliekas ir nieko kito. Jeigu būtų skaičiuojamos tik komunalinės atliekos, o 2030 metais pavyktų perdirbti 65 proc. jų, tuomet jėgainėms pritrūktų apie 100 tūkst. tonų atliekų per metus. Tačiau, jau šiuo metu vien „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sudegina 40 tūkst. tonų pramoninių atliekų, šalyje sukaupta daugiau kaip 110 tūkst. tonų vandenvalos dumblo“, - teigia jis.

Taigi, net pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, pasak jo, šalyje liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų. „Įvertinant tai, kad tiek Klaipėdos, tiek ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse gali būti deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas, išnaudojant visų trijų jėgainių deginimo pajėgumus bei pasiekus ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, 2030 metais siekiant į sąvartynus palaidoti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, tiek Aplinkos ministerijos, tiek ir „Lietuvos energijos“ vertinimu pastatyti pajėgumai nebūtų pakankami sudeginti apie 100-200 tūkst. degių atliekų. Be to, įvykusiuose susitikimuose su Europos Komisija ne kartą diskutuodavome ir jie pabrėždavo, kad juos domina tik komunalinių atliekų sektorius. Kauno projektą vertinant kaip komunalinių ir pramoninių atliekų, ką mums leidžia daryti poveikio aplinkai vertinimas, deginimo pajėgumai yra pakankami“, - nurodo N. Rasburskis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)