Lietuvoje importuota 83 proc. suvartotos elektros, 42 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. – iš Švedijos, o 22 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Iš visų Baltijos ir Šiaurės šalių Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kaina buvo aukščiausia dėl pavasarį prasidėjusių planinių linijų priežiūros darbų ir ribojamų tarptautinių linijų pralaidumų. Nuo balandžio 3 d. iki balandžio 7 d. buvo remontuojama viena vidinė Estijos linija ir elektros mainai tarp Latvijos ir Estijos buvo ribojami. Be to, Baltijos šalių vėjo ir hidroelektrinės pagamino atitinkamai 38 proc. ir 21 mažiau elektros nei ankstesnę savaitę.
„Nord pool“ sistemos vidutinė kaina buvo 28 EUR/MWh, 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Danijos pirmojoje prekybos zona kaina smuko 16 proc., iki 25,9 EUR/MWh, nes vėjo elektrinės pagamino dvigubai daugiau elektros nei ankstesnę savaitę. Praėjusį trečiadienį, beveik pusę paros Danijos pirmojoje prekybos zonoje kaina siekė beveik 0 EUR/MWh, o vieną valandą buvo nukritusi iki -1 EUR/MWh.
Balandžio 3-10 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 43 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 1 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 46 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 89 proc., o Lietuvos kryptimi – 2 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 66 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.
