Kainos smuktelėjimui didžiausią įtaką turėjo pavasariniai potvyniai – iš vandens išteklių turtingų Švedijos ir Latvijos Lietuva importavo trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnį mėnesį. Lietuvos hidroelektrinės taip pat pagamino penktadaliu daugiau elektros. Be to, atšilus orams Lietuvoje dešimtadaliu smuko elektros poreikis.

Praėjusį mėnesį Lietuva importavo 78 proc. suvartotos elektros, 45 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 24 proc. – iš Švedijos, 27 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos ir 3 proc. iš Lenkijos. Elektros srautas iš Latvijos būtų buvęs dar didesnis, bet dėl tarptautinės jungties remonto buvo ribojamas pralaidumas. Lietuvos ir Latvijos vidutinės kainos nežymiai išsiskyrė jau penktą mėnesį iš eilės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas teigia, kad elektros kainos Lietuvoje tampa vis panašesnės į Šiaurės šalių rinkos kainas.

Kovą Lietuvoje vėjo elektrinės gamino penktadaliu mažiau ir vietinė gamyba smuko 13 proc. Tuo metu Latvijoje hidroelektrinės pagamino tris kartus daugiau, o šiluminės elektrinės – 78 proc. mažiau nei vasarį. Latvijos, Estijos ir Suomijos prekybos zonose susiformavo vienoda 30,7 Eur/MWh kaina. Estija iš Latvijos importavo du kartus daugiau elektros, o vietinės vėjo jėgainės pagamino 14 proc. daugiau elektros. Suomijos prekybos zonoje 13 proc. žemesnę kainą nei vasarį formavo 8 proc. smukęs elektros poreikis ir daugiau nei du kartus išaugęs importas iš Estijos.

Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje vidutinė kaina kovo mėnesį buvo 30,6 Eur/MWh, 11 proc. mažiau nei vasarį. Pirmąjį pavasario mėnesį Švedijoje elektros suvartojimas smuko 9 proc., o vėjo elektrinių gamyba augo daugiau nei dešimtadaliu. Kadangi hidroelektrinėse pagaminta dešimtadaliu mažiau elektros, bendrai Švedijoje elektros gamyba sumažėjo 5 proc.

Vienintelės Lenkijos elektros rinkoje vidutinė kovo mėnesio kaina paaugo 4 proc., iki 37,5 Eur/MWh. Vietinė gamyba smuko 9 proc.: vėjo elektrinės pagamino penktadaliu, saulės ir biodujų elektrinės – 7 proc., o šiluminės elektrinės – 10 proc. mažiau elektros.

Vokietijoje, priešingai, kaina sumažėjo net 20 proc., iki 31,7 Eur/MWh. Bendras elektros vartojimas šiek tiek sumažėjo, o gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių išaugo. Hidroelektrinės pagamino beveik trečdaliu, o saulės elektrinės – net du kartus daugiau elektros nei vasarį. Dešimtadaliu smukusi gamyba vėjo elektrinėse įtakos kainai neturėjo.