Šiai jėgainei, kaip manoma, gali pritrūkti tinkamų deginti atliekų, be to, abejojama jos ekonomine nauda, rašo portalas lzinios.lt.
Ketvirtadienį įvykusiame komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo valstybės institucijų, pramonės ir visuomenės atstovai, pabrėžta, kad Seimą pasiekia prieštaringa informacija apie deginti tinkamų atliekų kiekį Lietuvoje. Ūkio ir Aplinkos ministerijų pateikiami duomenys skiriasi daugiau kaip tris kartus.
Seimo Energetikos komisija nusprendė kreiptis į Vyriausybę, ragindama pateikti tinkamų deginti komunalinių ir pramonės atliekų iki 2030 metų skaičius.
Be to, komisija konstatavo, kad būsimos Kauno atliekų deginimo jėgainės pajėgumas šio miesto šilumos rinkoje yra perteklinis. Atsižvelgdami į tai, Seimo nariai ragina Vyriausybę aiškiai pagrįsti Kauno kogeneracinės elektrinės statybos tikslingumą.
Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatlikta valstybės lėšomis statomų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune sąnaudų ir naudos analizė. Komisija pabrėžė, kad duomenys, kai projektai pradėti įgyvendini, jau yra pasikeitę ir pasenę. Tuo metu Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė raginamos rasti susitarimą, kad nekiltų kliūčių statyti atliekomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę sostinėje, dėl kurios reikalingumo abejonių nekyla, mat šį projektą remia Europos Komisija ir jam yra užtikrinta Europos Sąjungos parama.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad 2020 ir 2030 metais susidarančių atliekų kiekis Lietuvoje bus 1,3 mln. tonų. Tačiau Ūkio ministerija deklaruoja, kad tuo laiku Lietuvoje bus 4,6 mln. tonų atliekų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Linas Sabaliauskas abejoja, ar valstybės institucijų pateikiama informacija apie galimą pramonės atliekų kiekį 2030 metais yra patikima.
L.Sabaliausko teigimu, tinkamų deginti pramonės atliekų 2030 metais Lietuvoje bus ne daugiau kaip 100 tūkst. tonų. Pasak jo, pramonininkų tikslas yra ne gaminti atliekas, o diegti tokias technologijas, kad jų iš viso neliktų.
„Lietuvos energijos" Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis atmeta abejones dėl deginti tinkamų atliekų kiekio Lietuvoje. Jo teigimu, atliekų nepritrūks ir dar liks.
„Tegul išsipildo visi pesimistiniai scenarijai: mažės pramonė, išvažiuos pusė Lietuvos. Galime „rekultivuoti" dabartinius sąvartynus ir išsirinkti metalus. Iš esmės galime visas (palaidotas) atliekas sudeginti", - sakė N. Rasburskis.
Tačiau Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pareiškė, kad po „20 metų gulėjimo po žeme" atliekos vargu ar „gerai degs".
Kogeneracinę jėgainę Kaune statyti ketina valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija" kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva". Planuojama, kad jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, šilumos gamybos galia - apie 70 MW.
