„Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš. (...) Šiuo atveju mūsų poziciją pavadinčiau struktūriškai - yra sekanti Lenkijos pozicijai, vadinasi, neiššokame į priešakines gretas prieš Lenkiją, bet daugiau mažiau remiame tai, ką pasako Lenkija“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Lenkijos antimonopolinė žinyba liepą pasipriešino specialiai projektui „Nord Stream 2“ skirtos bendros įmonės steigimui. Žinybos manymu, šis projektas gali pakenkti konkurencijai Europos dujų rinkoje. „Gazprom“ tuomet tikino iki šių metų pabaigos rasiąs naują būdą projektui įgyvendinti.

Paraišką dėl bendros įmonės „Nord Stream 2“ steigimo Lenkijos antimonopolinei žinybai praėjusių metų pabaigoje pateikė šešios bendrovės - „Gazprom“, Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo anksčiau teigė, kad „Nord Stream 2“ projektas Europai nereikalingas, jis gali ją suskaldyti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad projektas yra ne komercinis, o geopolitinis, juo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Spalio pabaigoje Europos Komisija oficialiai paskelbė leidusi Rusijos dujų monopolininkui labiau išnaudoti dujotiekio „Opal“, kuris yra „Nord Stream“ pratęsimas sausumoje, galimybes. Po šio EK sprendimo Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis lapkritį teigė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, gavęs leidimą savo reikmėms naudoti faktiškai visą „Opal“ vamzdyno Vokietijoje pralaidumą, gali atsisakyti Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projekto.

Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.