Antradienį Energetikos ministerijoje pristatytos svarbiausias atnaujinamos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) kryptys.

Šios kryptys parengtos atsižvelgus į Lietuvos energetikos instituto atliktą analizę bei diskusijose su visuomene, mokslo ir verslo atstovais, valstybės institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis pateiktus klausimus ir gautas pastabas.

„Energetikos strategija metų bėgyje kito. Pagrinde dėl to, kad supratome, jog vien importu remtis negalėsime“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje reikia pradėti galvoti apie vietinės generacijos galimybes.

„Iki 2018 metų reikia apsispręsti, kokią patikimą energijos gamybą vystyti. Mūsų manymu, tai turėtų būti dujinė gamyba. Kitas variantas – atominės elektrinės projektas, tačiau šiuo metu jį mes siūlome įšaldyti“, – dėstė ministras.

R. Masiulis skaičiavo, kad 2030 metais maksimalus Lietuvos elektros energijos poreikis bus 2450 megavatų (MW), o pagal dabartines galimybes šalyje bus 1235 MW, kai iš kaimyninių šalių patikimai bus galima importuoti tik 700 MW.

Patikima tarpsistemine jungtimi ministras vadino tik Švedijos-Lietuvos, nes dėl jungčių su Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Rusija dėl skirtingų priežasčių yra neaiškumų.

Tikslai ir darbai

NENS nurodoma, kad pagrindiniai Lietuvos ateities energetikos strateginiai tikslai yra: valstybės energetinis saugumas, ekonominis konkurencingumas, efektyvus energijos ir energetikos infrastruktūros panaudojimas, valstybės įvaizdžio stiprinimas, skaidrus ir profesionalus energetikos ūkio valdymas, sukaupto technologinio ir mokslinių žinių potencialo išnaudojimas energetikos sektoriuje.

Tarp numatomų darbų įvardijami: Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos sinchronizavimas su Europos tinklais, tinkamas Astrave statomos atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės bei įtakos sąžiningai konkurencijai elektros energijos rinkoje įvertinimas.

Taip pat bus siekiama išlaikyti vietinę patikimą ir konkurencingą gamybą, užtikrinančią visos valstybės elektros suvartojimo poreikius, iki 2050 metų bendrą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį galutiniame energijos suvartojime padidinti iki 70 proc. iki 2020 metų atsinaujinančių ar vietinių energijos išteklių pagrindu suvartojamos šilumos dalį padidinti iki 70 proc.

Ateityje be to numatoma maksimaliai efektyviai išnaudoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje potencialą bei, siekiant užtikrinti SGD terminalo veikos stabilumą ir
tęstinumą, nuosavybės teise įsigyti plaukiojančią SGD saugyklą „Independence“, skatinti energijos rinkų plėtrą, didinti integraciją su ES elektros ir dujų rinkomis, užtikrinti, kad iki 2030 metų pirminės ir galutinės energijos intensyvumas neviršys ES šalių vidurkio, o iki 2050 metų bus apie 2,4 karto mažesnis nei dabar.

Galiausiai planuojama užtikrinti energijos vartotojų interesus plečiant paslaugų spektrą, tobulinant
aptarnavimą, lengvinant prisijungimo prie tinklų procedūras ir gerinant kitas vartotojams
svarbias paslaugas.

VAE užšaldys

Elektros energetikos sektoriuje pagrindinės kryptys susijusios su tuo, kad 100 proc. elektros energijos rezervo poreikio ketinama patenkinti vietinės patikimos generacijos šaltiniais.

Taip pat numatoma iki 2022 metų įgyvendinti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktojo agregato projektą, o iki 2025 metų įgyvendinti „NordBalt 2“ bei „LitPol Link 2“ projektus.

„Kruonis yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią turime vystyti“, – sakė R. Masiulis.

Rokas Masiulis

Energetikos ministerija planuoja įšaldyti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą iki tada, kai,
atsižvelgiant į rinkos sąlygas, jis taps ekonomiškai naudingas arba, atsižvelgiant į energijos
tiekimo saugumo aplinkybes, jis taps būtinas.

Tuo metu, įvertinant esamą įdirbį ir galimą bendradarbiavimo potencialą, išnaudoti visas kitas bendradarbiavimo su „Hitachi“ kompanija galimybes (energijos technologijų, efektyvumo ir kitose srityse).

Paklaustas, kodėl pasirinktas terminas „įšaldyti“, bet ne „sustabdyti“ projektą, R. Masiulis nurodė, kad šis žodis geriausiai atspindi sprendimo dvasią. Ministras taip pat sakė, kad jo žiniomis, Lietuvai jokių sankcijų iš „Hitachi“ pusės dėl VAE projekto įšaldymo nėra numatyta.

Pirks „Independence“

Gamtinių dujų sektoriuje planuojama, kad pasibaigus ilgalaikei išperkamajai nuomai 2024 metais (arba, įvertinus susidariusias palankias aplinkybes, anksčiau) nuosavybės teise įsigyti plaukiojančią SGD saugyklą „Independence“. Atsižvelgiant į Klaipėdos SGD terminalo kuriamą naudą visam Baltijos jūros regionui, siekti ES ar naudą gaunančių kitų regiono valstybių finansinio indėlio prisidedant prie šios investicijos į ilgalaikį regiono gamtinių dujų tiekimo saugumo, diversifikavimo ir konkurencijos užtikrinimą.

„Lietuvoje dujų vartotojai neišnyks, – kalbėjo R. Masiulis. – Kartais spekuliuojama, kad dujos, tai – atgyvena, bet taip tikrai nėra.“

Iki 2021 metų ketinama įgyvendinti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) projektą.

„Labai svarbus aspektas – dujų tranzito Lietuvos teritorija užtikrinimas. Mūsų siekis – užtikrinti Lietuvos kaip patikimos partnerės, įvaizdį“, – pasakojo R. Masiulis.

AEI bus skatinama smulkiųjų biokuro tiekėjų veikla ir siekiama išlaikyti reikšmingą jų dalyvavimą biokuro rinkoje.

Renovuos daugiabučius

Taip pat bus skatinamas kompleksiškas daugiabučių bei visuomeninių pastatų atnaujinimas (prioritetą teikiant kvartalinei renovacijai) ir iki 2020 metų bus siekiama atnaujinti 25 proc. visų daugiabučių pastatų bei sutaupyti apie 2,6-3 TWh energijos, o iki 2030 metų atnaujinti 50 proc. visų
daugiabučių namų bei sutaupyti 5-6 TWh energijos.

Šilumos ūkyje Energetikos ministerija bandys užtikrinti efektyvų natūralių monopolijų valstybinį reguliavimą, siekiant ilgalaikiai mažiausių šildymo kaštų visuomenei.

Be to, bus skatinamas saulės energijos, šilumos siurblių ir kitų netaršių šilumos gamybos technologijų panaudojimas.

Transporto sektoriuje bus siekiama atnaujinti automobilių parką, pereiti prie modernaus ir aplinką tausojančio viešojo transporto.

Valstybės valdomų įmonių ir energetikos sektoriaus valdyme R. Masiulis pabrėžė netoleravimą korupcijai.

„Jau daug šioje srityje pasistūmėta. Tačiau korupcija yra kaip vėžys, kurio neprižiūrint, jis plečiasi“, – komentavo ministras.