Revoliucija šilumos ūkyje
Nebeturinti ką prarasti nueinanti Vyriausybė artėjant žiemai rinkėjams trenkė antausį sukeldama chaosą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo šildymui. Jos parengtame kitų metų valstybės biudžete nelikus PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai, 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkams šildymo sezonas pabrangtų iki 85 eurų.
Daugiabučių gyventojai jaučiasi atsidūrę spąstuose: viena ranka Vyriausybė pasirengusi duoti startą šildymo kainų šuoliui, o kita lėtina įsisiūbavusį ir nuo didelių šildymo sąskaitų gelbėjantį daugiabučių renovacijos procesą. Vien Panevėžyje Aplinkos ministerijos kvietimų renovuoti būstą šįmet sulaukė perpus mažiau namų, nei yra norinčiųjų.
Valdantieji sukėlė chaosą
Paskutiniai šių metų mėnesiai gali tapti paskutiniais, kai daugiabučių gyventojams šildymas dar įperkamas. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2017 metų biudžeto projektui, kuriame nėra numatyta PVM lengvata centriniam šildymui.
Tiesa, jau kitą dieną Socialdemokratų frakcija Seime pareiškė siūlanti lengvatą pratęsti dar vienam šildymo sezonui – iki kitų metų birželio.
Toks valdančiųjų socialdemokratų kadrilis centralizuotos šilumos vartotojams turėtų visai susukti galvas. Mat tų pačių socialdemokratų deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė tvirtina nuomonės nekeisianti. Ministrė mano, kad taikyti tokią lengvatą neteisinga, nes ja naudojasi ir turtingi žmonės.
Daugiabučių gyventojai negali būti ramūs, kad nuo didelių šilumos kainų juos išgelbės naujasis Seimas. Vietas jame jau užsitikrinusios partijos neslepia palaikančios Finansų ministerijos norą atsisakyti PVM lengvatos šildymui, tačiau kelia sąlygą, kad būtų numatytas ir šildymo kainų kompensacijos mechanizmas. Tiesa, jis būtų taikomas tik mažiausiai uždirbantiems žmonėms.
Brangtų ne centais
Kol artėjant antrajam Seimo rinkimų turui valdantieji nesutaria, kokią poziciją užimti centralizuotai šildomų daugiau nei 700 000 butų savininkų atžvilgiu, šilumininkai jau skaičiuoja, kiek jiems išaugs vartotojų skolos.
Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 procentus, o standartinis tarifas – 21 procentą.
Bendrovės „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Petro Diksos teigimu, panaikinus lengvatą, panevėžiečiams šilumos kaina padidėtų 11 procentų.
Pernai šalčiausią mėnesį sausį senos statybos daugiabučio vidutinio 52 kvadratinių metrų buto šildymas panevėžiečiams kainavo apie 76 eurus 61 eurocentą. Jei ateinanti žiema būtų kaip praėjusioji, o kilovatvalandės kaina liktų ta pati, bet būtų panaikintas lengvatinis PVM, už šilumą tokio buto gyventojams jau tektų pakloti apie 85 eurus.
Panevėžiečiams lieka nebent guostis, kad trisdešimtyje savivaldybių šildymas dar brangesnis. Daugiausia už jį mokantiems biržiečiams viena kilovatvalandė atsieina net 8,79 centus (Panevėžyje – 5,67 ct/kWh). Tačiau 18-os savivaldybių gyventojai šildosi kur kas pigiau nei Aukštaitijos sostinėje, kurioje, beje, šiluma išlieka brangiausia iš visų šalies didmiesčių.
Šiluma išeina per sienas
Netgi tebegaliojant lengvatiniam 9 procentų PVM šildymui, skolose skęsta ir centralizuotai besišildantys gyventojai, ir pati valstybė.
„Panevėžio energijai“ vartotojai skolingi 3,5 mln. eurų. Iš jų gyventojų skola siekia 3,4 mln., biudžetinių įstaigų 83 tūkst. eurų, kitų vartotojų – 97 tūkst. eurų.
„Jei vartotojams dėl padidėjusio PVM už šildymą reikės mokėti daugiau, itin didelė tikimybė, kad išaugs nemokių klientų skaičius ir didės skolos už šilumą ypač tų, kurie šiuo metu yra skolingi“, – neabejoja bendrovės vadovas P. Diksa.
Panaikintos PVM lengvatos šildymui pasekmes skaudžiausiai pajus nerenovuotų namų gyventojai. Panevėžyje atnaujinta vos 15 procentų daugiabučių.
Anot jo, skolininkų gretos išauga kylant šilumos kainai ir sumažėja jai nukritus. Pavyzdžiui, praėjusį šildymo sezoną šilumos kainos buvo mažesnės nei 2014–2015 metais. Iš dalies būtent dėl to, anot P. Diksos, gyventojų skolos už šilumą šiuo metu mažesnės, nei buvo prieš metus.
Šilumininkai sutartinai tvirtina, kad naikinti PVM lengvatą centralizuotam šildymui per anksti, kol renovuotas retas daugiabutis. „Panevėžio energijos“ aptarnaujamoje zonoje, apimančioje Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestus ir rajonus, atnaujinta tik 14,4 procento daugiabučių namų.
Panevėžyje renovuotas maždaug kas septintas daugiabutis, tai yra 15,1 procento.
Stabdo panorusiuosius renovacijos
Iš Aukštaitijos sostinėje esamų 780 daugiabučių 560 prižiūrinčios Savivaldybės įmonės Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys sako, kad ir galiojant lengvatiniam PVM tarifui gyventojai bando taupyti šilumos sąskaita.
Šiuo metu šildymo dar nėra įjungę apie 10 namų. Higienos normos numato, kad gyvenamosiose patalpose šaltuoju sezonu turi būti ne mažiau kaip 18 laipsnių. Anot G. Ruzgio, šilumos punktų prižiūrėtojams dar nėra tekę išgirsti prašymų pakelti butuose temperatūrą bent vienu laipsniu.
Iš Panevėžio butų ūkio administruojamų daugiabučių renovuota tik apie 70. Anot direktoriaus, kurį laikę delsę šiltinti namus gyventojai jau mato, kad gali būti pavėlavę į benuvažiuojantį traukinį.
„Dabar galimybės renovuoti namą lengvatinėmis sąlygomis labai sumažėjusios. Šį rudenį Panevėžiui Aplinkos ministerija leido renovuoti tik devyniolika namų, nors prašymus yra pateikę trisdešimt du“, – „Sekundei“ teigė G. Ruzgys.
Priartėjo prie Europos
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, taikant lengvatinį 9 procentų PVM, Lietuvoje šį šildymo sezoną sieks vidutiniškai 5,74 cento už kilovatvalandę.
Jei lengvata būtų panaikinta, standartiniam 60 kvadratinių metrų butui senos statybos daugiabutyje per šildymo sezoną šiluma pabrangtų nuo 50 iki 85 eurų, priklausomai nuo namo būklės.
„Dėl šilumos suvartojimo gyventojai palikti Dievo valioje – jie kaip įkaitai sovietinės statybos namuose. Kol didžioji dalis Lietuvos žmonių gyvena nešiltintuose namuose, lengvata neturėtų būti naikinama. Gyventojai ne patys tuos butus statėsi, o statė valstybė. Dabar valstybės pareiga padėti tuos namus ir apšiltinti“, – įsitikinęs asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jo nuomone, svarstyti apie lengvatos panaikinimą būtų galima tik esant spartesniam daugiabučių renovacijos procesui. Bet šiuo metu šalyje iš centralizuotai šildomų maždaug 700 000 butų tik 113 000 yra renovuotuose arba naujos statybos namuose, 420 000 butų nešiltintuose sovietinės statybos daugiabučiuose, o dar 121 000 butų, pasak V. Stasiūno, yra itin prastos būklės daugiabučiuose.
Kiauras namų sienas šilumininkai įvardija kaip esminę didelių sąskaitų už šildymą priežastį. Piginti pagamintą kilovatvalandę jie tikina esą nebeturintys iš ko.
„Lietuvoje šilumos kaina pasiekusi Vakarų Europos lygį. Dabartinės europinės kainos pasikeitimų į mažėjimo pusę nebegalėtų būti. Skandinavijoje 95 procentai pastatų miestuose prijungti prie centralizuoto šildymo. Už kilovatvalandę jie moka tiek pat, kiek mes, bet skandinavų šildymo sąskaitos daug mažesnės, nes ten nėra kiaurasienių namų“, – tvirtina V. Stasiūnas.
Siūlo visuotinę lengvatą
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pritaria Finansų ministerijos pozicijai, kad dabar galiojanti PVM lengvata šildymui valstybei kainuoja brangiai, bet yra netaikli – ja naudojasi ir sunkiai durstantys galus, ir turtingi, įsikūrę apartamentuose.
Tačiau, ekonomikos eksperto nuomone, naikinti lengvatą nekoreguojant socialinės paramos metodikos irgi nėra tinkamas sprendimas.
Žilvino Šilėno nuomone, Lietuva turėtų pereiti prie mažesnio PVM tarifo – ne išskirtinėms prekių grupėms taikyti lengvatą, bet visoms prekėms nustatyti 15 procentų PVM vietoj dabartinio 21 procento.
„Reikia sugalvoti sistemą, kaip protingiau būtų taikyti ne šildymo lengvatą, o tiesiog padidinti paramą žmonėms, neišgalintiems susimokėti už šildymą. Socialinę paramą turi gauti tik tie, kurie iš tiesų neturi. Pritarčiau lengvatos panaikinimui, jei ją pakeistų kompensavimo sistema nepasiturintiems žmonėms. Dabar siūlomas lengvatos šildymui naikinimas socialinės katastrofos nesukels, bet bus daug asmeninių katastrofų“, – teigia Ž. Šilėnas.
Praėjusį šildymo sezoną Panevėžyje kompensacijas už šildymą gavo 5 000–6 000 butų savininkų.
Savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės teigimu, didėjant šilumos kainai kompensacijos gali tikėtis ir žmonės, gaunantys sąlyginai didesnes pajamas, todėl paramos gavėjų gretos dar išaugtų.
Ž. Šilėno nuomone, Lietuva turėtų pereiti prie mažesnio PVM tarifo – ne išskirtinėms prekių grupėms taikyti lengvatą, bet visoms prekėms nustatyti 15 procentų PVM vietoj dabartinio 21 procento.
„Kodėl iš viso taikoma PVM lengvata? Ar dėl to, kad kažkurios grupės prekių atstovai prieina prie valdžios? Nes jei siekiama skatinti pirkimą, mažesnį PVM tarifą reikia taikyti visoms prekėms“, – pabrėžia ekonomistas.
