Praėjusią savaitę apie „Nord Stream 2“ teigiamai atsiliepė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris. Ekonominiu projektu jį vadina ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tačiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė „Nord Stream 2“ anksčiau yra pavadinusi Europos vienybės energetikoje testu. Ji pabrėžė, kad jis yra ekonomiškai nenaudingas, o jo pagrindimas – geopolitinis.
Energetikos ministras Rokas Masiulis mano, kad „Nord Stream 2“ pablogintų Baltijos šalių nepriklausomybę ir laukia Europos Komisijos nuomonės šiuo klausimu.
Į šią kritiką interviu DELFI pabandė atsakyti „Nord Stream AG“ konsultantas Baltijos šalyse Romanas Baumanis.
Latvis teigė, kad projektas nėra politinis, nors ir pripažino, kad „Gazprom“ valdantis Kremlius dėl dujų pardavimo Europoje jį laiko strateginiu. Tačiau kartu pripažino, kad Krymo aneksija sukūrė didžiulę problemą.
Projektą atstovaujantis latvis kartu nesutiko su manančiais, jog Rusija yra nenuspėjama.
„Viskam, ką Rusija darė, buvo priežastys. Su jomis galima nesutikti, galima jų nesuprasti, bet tai nereiškia, kad Rusija yra nenuspėjama“, – komentuodamas įvykius Ukrainoje sakė R. Baumanis.
– Kam reikia „Nord Stream 2“?
– Kartais teigiama, kad pirmasis dujotiekis naudojamas tik 50 proc., tai kam reikia antro? Tai nėra teisinga. Visų pirma, šiuo metu pirmasis dujotiekis naudojamas 80 proc. Manau, kad daug komentuojančiųjų neišmano dujotiekių verslo ir nežino, kada jie tampa pelningais. Peržvelgus dabartines prognozes, matyti, kad Europoje yra dujų pasiūlos mažėjimo ir paklausos didėjimo tendencijos. Vidaus gavyba Europos šalyse mažėja, tad netgi jei paklausa nedidėtų, atsiranda atotrūkis, kuri reikia užpildyti. 2035 metais šis atotrūkis siekis 144 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 2“ gali patenkinti maždaug trečdalį šios paklausos.
– Kuo remiasi šios prognozės?
– Jas teikia labai geros reputacijos organizacijos: Tarptautinė energetikos agentūra, Kembridžo institutas, net ir pati Europos Komisija. Šių šaltinių skaičiai šiek tiek skiriasi, bet tendencijos visur vienodos.
– Kodėl mažėja vidaus gavyba Europoje?
– Vienur dujos jau išeikvotos – taip yra Šiaurės jūroje. Olandijoje situacija sudėtingesnė – ten dujos buvo išgaunamos labai sparčiai ir sukėlė netgi seisminį aktyvumą, todėl vyriausybė liepė tai apriboti.
– Tarkime, kad paklausa energijos ištekliams ateityje išties padidės. Kodėl tai turi būti būtent dujos, o ne kas nors kita?
– Kiekvieno energijos šaltinio naudojimas turi savo pasekmių. Manau, kad dujos gali pakeisti anglį, nes reikia atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus. 2015 metų Paryžius klimato kaitos konferencijoje buvo sutarta mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį. Manau, kad dujos yra vienintelis būdas tai pasiekti laiku. Taip, niekas neabejoja, kad ateitis priklauso atsinaujinantiems ištekliams, tačiau jų technologijos dar nepakankami išvystytos.
– Galbūt iki 2035 metų jau bus išvystytos?
– Tikėkimės, tada viskas bus gerai.
– Ir vis tiek manote, kad investicija į „Nord Stream 2“ yra protinga?
– Reikėtų šiek tiek labiau pasitikėti „Nord Stream“ akcininkais ir investuotojais, kurie daro šį sprendimą. 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų priklausys rusų „Gazprom“, po 10 proc. planuoja valdyti vokiečių „Uniper“ ir „Wintershall“ austrų OMV, olandų „Royal Dutch Shell“ bei prancūzų „Engie“. Kartais žmonės sako, kad šis projektas yra grynai politinis ir neturi nieko bendro su verslu, tačiau ar mano minėtos įmonės imtųsi jo, jei jis būtų politinis? Jos tiesiog nori uždirbti.
– „Gazprom“ valdo Kremlius, tai kaip „Nord Stream 2“ gali būti ne politinis projektas?
– Taip, Rusijai šis projektas yra strateginis, nes šalies ekonomika vis dar remiasi gamtinių išteklių pardavimu. Kartais teigiama, kad Europa yra priklausoma nuo Rusijos dujų, bet į tai galima pažiūrėti ir iš kitos pusės – Rusija yra priklausoma nuo savo dujų pardavimo Europoje. Be to, noriu pabrėžti, kad šiandien dujų rinka yra kur kas skaidresnė ir lankstesnė nei buvo anksčiau. Pavyzdžiui, planuojama, kad du trečdaliai per „Nord Stream 2“ keliausiančių dujų turėtų patekti į požeminę saugyklą Baumgartene, Austrijoje. Iš ten jos keliaus dar toliau ir kas galiausiai galės pasakyti, kad tai buvo rusiškos dujų molekulės?
– Jei dujų rinka yra taip susijungusi, kodėl tų „rusiškų molekulių“ negalima į Europą atsiųsti per kitur?
– Tai klausimas „Nord Stream 2“ akcininkams, jie palaiko dabartinį pasiūlymą – tiesti naują dujotiekį. Taip, galbūt yra kitų būdų, bet yra ir kitų šiuo metu vystomų projektų, į kuriuos reikia atsižvelgti.
– Jeigu „Nord Stream 2“ bus pastatytas, ar „Gazprom“ naudosis Ukrainoje esančiu dujotiekiu?
– Taip, tačiau tai yra komplikuotas klausimas. Dujotiekis Ukrainoje bus naudojamas, nes nėra kito būdo dujomis aprūpinti Slovakijos ir Bulgarijos. Bet reikia nepamiršti, kad jis nutiestas 7-ame praeito amžiaus dešimtmetyje, nebuvo tinkamai prižiūrimas ir jam reikia naujų investicijų. Visa tai padaryti kainuotų beveik tiek pat, kiek pastatyti naują – 5–6 mlrd. JAV dolerių. Kas skirs šiuos pinigus? Kol kas niekas didelio intereso neparodė. Manau, kad taip yra dėl neskaidrių įvairių grupių Ukrainoje veiksmų.
– Po karo Ukrainoje ir Krymo okupacijos, Europos ir Rusijos santykiai – prasti, paskelbtos sankcijos, kalbama apie karo su NATO valstybe grėsmę.
– Kartais naudinga pasiremti istorinėmis analogijomis ir prisiminti, kad Šaltojo karo metais dujos tekėjo. Kalbant apie dabartines baimes, aš asmeniškai labai abejoju, ar Rusija galėtų užpulti NATO valstybę. Kuo toliau, tuo labiau man aišku, kad ne.
– Dar viena pamoka, kurios galima pasimokyti iš istorijos, yra tai, kad Rusija yra nenuspėjama. Jeigu Europa taps labiau priklausoma nuo jos dujų, gali kilti problemų.
– Yra daug kelių, per kuriuos Europa gali apsirūpinti dujomis. Pati nenuspėjamumo idėja man nepatinka, nes yra deterministinė. Viskam, ką Rusija darė buvo priežastys. Su jomis galima nesutikti, galima jų nesuprasti, bet tai nereiškia, kad Rusija yra nenuspėjama.
– Manote, kad europiečiams reikėtų labiau stengtis suprasti Rusiją?
– Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Viskas priklauso nuo to, kokius argumentus priimi. Jei kas nors pasako, kad Rusija yra nenuspėjama ir tam pritari, tada tu nusprendi nebegalvoti.
– Jūs pats suprantate argumentus, remiantis kuriais Rusija daro sprendimus?
– Ne visada. Pavyzdžiui, galvoju, kad Krymo aneksija taip, kaip tai buvo padaryta, sukūrė didžiulę problemą ir aš nežinau, kaip jie ją išspręs. XXI amžiuje taip nedaroma. Galbūt jie turėjo savo priežasčių, bet tai nereiškia, kad aš jas suprantu ar joms pritariu.
