Baltijos šalių elektros gamyba smuko dėl konkurencijos su Švedija

Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje mažėjo ketvirtadaliu iki 27,4 EUR/MWh. Lyginat su ankstesne savaite, beveik perpus smuko Baltijos šalių šiluminių elektrinių gamyba ir tam didžiausią įtaką turėjo visą savaitę dirbusi „NordBalt“ jungtis – elektros importas iš Švedijos augo keturis kartus, informuojama „Litgrid“ pranešime spaudai.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė elektros kaina buvo 22 proc. mažesnė. Savaitgalį Baltijos šalyse, Švedijoje ir Suomijoje formavosi vienoda kaina.

Lietuva importavo 87 proc. suvartotos elektros. Praėjusią savaitę elektros importas iš Švedijos sudarė 46 proc. visos importuotos elektros, importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 41 proc., importas iš trečiųjų šalių – 13 proc.

Be to, didėjo elektros importas iš Suomijos, nes šylant orams vidutiniškai 5 proc. mažėjo elektros vartojimas.

Gegužės 2-8 d. importui į Lietuvą tarptautinių Lietuvos-Latvijos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 63 proc., Lietuvos-Švedijos – 100 proc., Lietuvos-Baltarusijos – 43 proc. Tarptautinių Latvijos-Estijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 72 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 90 proc.