„Kaip žinia, šis projektas vystomas su mūsų kaimynėmis - Latvija ir Estija ir esame su jų ministrais sutarę, kad, kadangi šie metai yra kardinalių pokyčių energetikoje metai, kai yra pastatytos elektros linijos į Lenkiją ir Švediją, mes išnaudosime šiuos metus įvertindami, kaip formuojasi elektros rinka, ir tada, kai jau suprasime, kaip veikia rinkos mechanizmai, kokių rinkos pokyčių galime tikėtis, galėsime naujoje šviesoje matyti šį projektą“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė energetikos ministras.
Jis pabrėžė, kad Visagino AE projektas yra gerai paruoštas ir, esant norui, būtų galima greitai ją statyti, tačiau, pasak R. Masiulio, reikalingi ir svarūs ekonominiai argumentai.
„Kai jis buvo pradėtas vystyti pačioje pradžioje, vyraujantys buvo ekonominiai argumentai, dėl to, kad mūsų biržoje kainos buvo pakankamai didelės. Esame paskaičiavę, kad savikaina šitokios AE galėtų būti apie 50 eurų už megavatą. Tuo metu biržoje mūsų kainos buvo 60-65 eurai už megavatą. Šiuo metu ( nors aišku, pavasaris, kai elektros kainos visada yra mažesnės) vidutinės kainos pas mus siekia apie 30-35 eurus už megavatą, tai mažiau už AE savikainą. Taigi pažiūrėsime, kokie bus metai, kaip dėliosis kainų tendencijos, ir daug kas ypač priklausys nuo mūsų kaimynų - norvegų, švedų energetinės politikos. Dėl to mes ir lankėmės Švedijoje, Norvegijoje. Norime suprasti, ką švedai darys su savo atomine energetika“, - aiškino R. Masiulis.
Anot jo, jei švedai nuspręstų uždaryti savo senąsias AE, biržoje elektros kaina reikšmingai išaugtų ir tuomet atsirastų ekonominės prielaidos Visagino AE projektui.
"Sakykime, jis (projektas, -ELTA.) yra gerai paruoštas, bet jam turi atsirasti ir ekonominės sąlygos. Kita galimybė - jeigu Lenkija įsijungtų į mūsų projektą ir paimtų nemažą dalį projekto kaštų, tuo pačiu ir elektros, tai jis taptų mums finansiškai įkandamas, nes vienai Lietuvai statyti tokį projektą yra pernelyg didelis sumanymas. Laukiama, pirmiausia reikia įvertinti situaciją rinkoje, tada sėstis su kaimynais ir vertinti tai, ką turime", - sakė energetikos ministras.
Premjeras Algirdas Butkevičius informavo, kad artimiausiu metu Seimo frakcijose bus pristatyta Lietuvos energetikos strategija. Pasak jo, Lietuvos jėgainės klausimas buvo keltas ir per šią savaitę vykusį vizitą Norvegijoje.
Tai, kad dabartinė Vyriausybė "pramiegojo" sprendimą šalyje statyti naują atominę elektrinę, ir, ar tai bus daroma ateityje, priklausys nuo naujos valdančiosios daugumos, yra pareiškusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, primena ELTA.
Lietuvos partnerės Visagino AE projekte - Latvija ir Estija. Kaimynės neatsisako dalyvavimo Visagino AE projekte, tačiau pabrėžia projekto ekonominio efektyvumo klausimą.
Skaičiuota, kad Visagino AE projekto vertė siekia 5 mlrd. eurų. Lietuvos dalis esą sudarytų apie 1,73 mlrd. eurų. Planuota, kad jėgainės statybas prasidėjus 2015-aisiais, ji veikti galėtų pradėti jau 2020-2021 metais.
2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai jame toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos „Hitachi“.
Tačiau, anot žiniasklaidos, estai rodo vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja, kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti į branduolinį projektą.
2011 metų vasarą šalyje buvo surengtas patariamasis referendumas, per kurį projektas nesulaukė paramos.
Socialdemokrato A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė galutinio sprendimo dėl elektrinės nepriėmė iki šiol, o kelis kartus skelbti terminai būdavo vis nukeliami.
