„Šiandien apie Visagino atominės elektrinės projektą galima kalbėti kaip apie vakarykščią dieną. Iš tikrųjų tas projektas šiandien jau yra nebegyvas“, - sakė A. Sekmokas interviu Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui - jis parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
Pasak jo, VAE projektas leidžia spręsti, kad regioninis modelis čia netinka, be to, reikia apsispręsti dėl elektros gamybos ir peržiūrėti energetikos strategiją.
„Pirma išvada yra ta, kad tokio masto ir tokio sudėtingumo projektams regioninis modelis netinka, jis neveikia. Antra išvada, matyt, yra ta, kad, o ką mes darysime su elektros generacija, nes mums jos trūksta. O elektra yra kaip duona, kaip vanduo. Be jos neapsieisime. O trečia – o kur mes einame?“, - tikino A. Sekmokas.
Jis pripažino, kad šiuo metu VAE nebūtų ekonomiškai naudingas projektas, tačiau neaišku, kaip situacija elektros rinkoje susiklostys ateityje, ar nepakils kainos.
„Šiandien taip, šiandien tas projektas ekonomiškai sunkiai būtų pagrindžiamas. Bet ar nepasikeis situacija po penkių ar dešimties metų? Kuo mes šiandien gyvename. Šiandien mes gyvename iš elektros energijos, kurią importuojame ir kurią dosniai subsidijuoja mūsų tiekėjai.
Tai ir Švedija per „NordBalt“, tai Estija iš skalūnų, tai Suomija iš atominės energetikos. Būtų neatsargu galvoti, kad praėjus keleriems metams ir toliau mes gausime tą pigią elektros energiją“, - tikino A. Sekmokas.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos.
Šios Vyriausybės parengtame naujos nacionalinės energetikos strategijos projekte apie AE beveik nieko nekalbama.
Dėl VAE įgyvendinimo derėtasi su Latvija ir Estija. Pastarosios premjeras Taavis Roivas Vilniuje pernai gruodį teigė, jog Estija neatsisako dalyvauti VAE projekte, tačiau nori įsitikinti, kad projektas yra ekonomiškai perspektyvus.