„Labai gaila, kad kai kurios didesnės mūsų kolegės šalys narės Europos Sąjungoje mėgina aiškinti, kad tai yra tik privatus komercinis projektas - visiškai visi puikiai suprantame, kad visi tokio masto projektai energetiniai yra geopolitiniai ir jų tikslai yra būtent geopolitiniai. Todėl tokį laišką ir pasirašė aštuoni vadovai, taip pat ir aš, kad visgi Europos Komisija negali nekreipti dėmesio ir žiūrėti pro pirštus į dar kartą didelio masto mėginimus skaldyti Europą ir daryti ją priklausomą vėl nuo vieno šaltinio - tai yra Rusijos energetinio šaltinio“, - LRT radijui ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.
Anot jos, dujotiekis kelia grėsmę ES solidarumui bei energetiniam saugumui - jis nėra ekonominis projektas, nes jau veikiantis „Nord Stream“ yra išnaudojamas tik kiek daugiau nei 50 proc.
„Dabar atsiranda labai daug klausimų būtent todėl, kad „Nord Stream 1“ išnaudojimas tik truputėlį virš 50 proc. Tai yra - praktiškai pusė jo nėra naudojama, tai koks yra tikslas turėti „Nord Stream 2“? Tikslas būtų visiškai aiškus. Pirmiausiai, apeiti Ukrainą, kad ji nebebūtų tranzitinė šalis ir jai būtų dar sudėtingiau, matome grynai politizuotą projektą, nukreiptą prieš pačią Ukrainą ir prieš kai kurias rytines Europos Sąjungos šalis. Na, ir, matyt, politika skaldyk ir valdyk arba politika skaldyk ir įtakok“, - tikino šalies vadovė.
Lietuva ne kartą kritikavo planus statyti antrąjį dujotiekį Baltijos jūros dugne. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad dujotiekis sužlugdytų Ukrainą, o energetikos ministro Roko Masiulio nuomone, jis pablogintų Baltijos valstybių energetinę nepriklausomybę.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška pernai lapkritį sakė, kad „Nord Stream 2“ tiesioginės įtakos Lietuvai neturės ir dujų kainų nepadidins, tačiau jis kelia nerimą Lenkijai, kuriai gali tekti už dujas mokėti brangiau.
Dujotiekį „Nord Stream 2“ Rusijos koncernas „Gazprom“ planuoja statyti su penkiomis Europos bendrovėmis, jos visos pernai pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European Pipeline“. „Nord Stream“ plėtros projektas vertas 10 mlrd. eurų, jį numatoma įgyvendinti iki 2019 metų. Tai vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.