Prieš metus pradėjęs veikti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas užtikrino šaliai galimybę atsigabenti SGD ir sugriauti ilgus dešimtmečius gyvavusią dujų tiekimo iš vienintelio šaltinio grandinę.
Šiais metais 3 Lietuvos įmonės - „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“ ir „Achema“ - iš „ Statoil“ nupirks apie 1,15 mlrd. kubų SGD, kurias jos atsigabens laivais per SGD terminalą, o likusią dalį - apie 0,9 mlrd. kubų - iš „ Gazprom“. Rusijos koncernas prarado didelę dalį rinkos, nes nesugebėjo pasiūlyti lanksčios ir skaidrios kainodaros, tuo metu „ Statoil“ buvo lankstus, o jo dujų kaina yra maždaug penktadaliu mažesnė.
Dar prieš kelis mėnesius skelbta, jog brangių „Statoil“ dujų Lietuva šiemet pirks mažiau - 2014 metais sutarto kiekio (540 mln. kubų) šaliai yra per daug. Tačiau šių metų pradžioje padėtis iš esmės pasikeitė.
Apie tai - interviu su „Lietuvos energijos“ grupės vadovu Daliumi Misiūnu.
- Šiais metais įvyko tikras perversmas Lietuvos dujų rinkoje, kai daugiau nei pusę šaliai reikalingų dujų bus perkama iš alternatyvaus tiekėjo - Norvegijos „Statoil“, o Rusijos „Gazprom“ liko it musę kandęs. Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir ką tai rodo Latvijai ir Estijai?
- Aš manau, kad svarbiausia žinutė šioje situacijoje yra tai, kad galimybė rinktis atsiperka. Šiemet, turėdami realų antrą šaltinį ir pasinaudodami ta galimybe rinktis, mes turime tokią situaciją, kai SGD sudaro daugiau nei pusę dujų. Tai yra gerai ir smagu, bet, matyt, ne čia yra pagrindinė nauda, o ta, kad mes galėjome pasirinkti pigesnį šaltinį.
Jei mes nebūtume galėję pasirinkti pigesnio šaltinio, tai mums būtų dujos šiemet pabrangę apie 15-20 proc., nes „Gazprom“ paskutinėmis dienomis (2015 metų - BNS), vėluodami pasiūlė mums visiems naują formulę, kuri pabrangina dujų kainą.
Matyt, tai padarė, siekdami apsaugoti savo pajamas ir gelbėti savo situaciją. Pats pateikimas, jog čia neva yra techninis veiksmas, primena visus 10 metų, kaip viskas vykdavo, kai lietuviai sėdėdavo „Gazprom“ koridoriuose tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, laukdami kainos arba kiekių. Matyt, ta era jau baigėsi.
Jiems turint tokį požiūrį, SGD rinka kaip tik parodė kitą galimybę - esant papildomai pasiūlai ir nesant paklausos didėjimui pasaulinėje rinkoje, SGD atpigo.
„Statoil“ nebuvo vienintelis, kuris pasiūlė SGD - iš viso 12 pasaulinių tiekėjų buvo apklausta metų pradžioje, bet, aišku, žiūrint į tai, kad jis turi pagrindinį vežimo kontraktą - vadinamojo paskirtojo tiekėjo („Litgas“ - BNS), o šalia to yra „Achema“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“, tai jie galėjo logistiškai labai efektyviai sudėlioti portfelį. „Statoil“ terminalas yra arčiausiai ir nereikia skaidyti krovinių.
Galima drąsiai sakyti - su „Statoil“ mes dirbame kaip su partneriu, o kaip mes dirbome su „Gazprom“, patys žinome. Manau, turime nenuvertinti to, kad „Statoil“ pakeitė sąlygas, tai buvo mums partnerystės įrodymas.
- Šių kontraktų nauda Lietuvos vartotojams akivaizdi - jau pranešėte, kad nuo kovo 1 dienos vidutiniškai 16 proc. mažėja dujų kaina komerciniams vartotojams, o nuo liepos apie 10 proc. ji mažės ir buitiniams vartotojams.
- Be to, dar persiskaičiuos terminalo dedamoji, nes buvo pakeista sutartis su „Statoil“ - daugiau nei 30 mln. eurų sumažės kaštai, ir tai atitinkamai persiskaičiuos per kovą-balandį, vėliausiai nuo gegužės 1 dienos mes matysime efektą - pajėgumų dedamoji visiems nuguls, ji bus mažesnė ir reikės mokėti mažiau.
Kadangi dujų importo kaina mažėja, tai bus perskaičiuota ir vadinama terminalo importo kaina, kurią moka šilumininkai. Visa tai turi efektą.
Iš kitos pusės žiūrint, nepasiduokime pagundai visa tai paversti normalia praktika. Šiais metais turime tokią situaciją - kai 2014 metais sudarinėjome pirmą sutartį su „Statoil“, situacija SGD rinkoje buvo kitokia, o dar anksčiau - 2013 metais - „Gazprom“ kaina buvo kitokia.
Ta rinka yra dinamiška ir viskas keičiasi. Tas lankstumas yra didžiausia vertė. Gal kitais metais mes daugiau pirksime iš vamzdžio, jei „Gazprom“ sugalvos, kad jų kainodara jų netenkina, jie praranda rinką ir pradės taikyti papildomas nuolaidas ar kainodaras.
O latviams ir estams? Latviai vis dar iš įpročio blokuoja bet kokias naujienas ir naujoves.
„Marguerite“ (Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas, kuris įsigijo 28,97 proc. Latvijos dujų bendrovės „Latvijas gaze“ - BNS) atėjimas į akcininkų struktūrą yra teigiamas dalykas. Kitais metais, kai bus atskirtos tos veiklos, jie galės pilna jėga naudotis rinkos galimybėmis, o estai šiek tiek skirtingi, nes jų vartojimas labai nedidelis ir jie yra mūsų kelyje. Jie naudojasi tomis galimybėmis ir aktyviai ieško būdų įsigyti dujų. Lietuva buvo ta pirmoji, kuri parodė kelią.
- „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška neseniai užsiminė, kad SGD terminalu domisi dar 2-3 pasaulinio lygo tiekėjai, kurie dujas galėtų tiekti Estijos ar Latvijos importuotojams. Kas Jums apie tai žinoma?
- Nežinau, kaip greitai tas gali būti. Ilgainiui realu, kad atsiras daugiau tų žaidėjų. Kol kas žiūrint į tai, kokie įsipareigojimai yra prisiimti (SGD terminalo - BNS), papildoma prekyba galima tik pakankamai nedideliais kiekiais.
Aišku, tokių nedidelių kiekių niekas specialiai neveš, tai bus tų pačių žaidėjų žaidimas - ar likučius, ar balansavimo kiekius tarpusavyje suprekiaus. „Statoil“ tiekiami papildomi kiekiai yra tik šiems metams - tiek „Lietuvos dujų tiekimo“, tiek „Achemos“ kiekiai yra iki rudens, tai po to visos galimybės realios.
Šios sutartys įrodė ir latviams, ir estams, jog diversifikavimas yra geras sprendimas.
Jei anksčiau buvo galima traktuoti, kad tai politiniai sprendimai, tai dabar tai tapo aišku. Į ką natūraliai turime iš Lietuvos pusės atkreipti dėmesį, kol kas mes - Lietuva - sumokame už terminalą - taip neturėtų būti.
Jei dalinamės nauda, tai turėtume dalintis ir kaštais, ir čia bus sunkus momentas. Lietuvos vartotojai sumoka už terminalą, o kitos šalys kol kas gali naudotis, mažai prisidėdamos prie jo nuolatinio išlaikymo. Jeigu bus naudojamasi, tai turi būti ir dalijamasi. Kol kas Latvija ir Estija nieko nemoka.
- Ką čia reikėtų daryti?
- Nežinau, tai yra politinis, strateginis klausimas, manau, kad Energetikos ministerija galbūt ir imasi veiksmų. Praėjo tas etapas, kur kiekvienai šaliai po terminalą, ir „Independence“ jau įrodė savo ne tik reikšmingumą saugumo prasme, bet ir ekonominę naudą, tai gal jau reikėtų pavadinti tą regioninį terminalą regioniniu. Ir ta iniciatyva išpirkti laivą galėtų būti bendra iniciatyva.
Šitas regionas, kuriam ši infrastruktūra yra kritiškai reikalinga dėl diversifikacijos ir saugumo užtikrinimo, galėtų būti traktuojamas kaip vienas.
- Kaip vis dėlto galėtų elgtis „Gazprom“? Ar žinant jo ambicingą politiką Baltijos šalių atžvilgiu, „Gazprom“ gali parodyti, jog nenori prarasti šios rinkos ir jis pergalvos savo politiką? Ką čia galėtų pademonstruoti būsimas „Gazprom“ dujų aukcionas, jei jis įvyks?
- Aš manau, kad, matyt, tas rinkos sumažėjimas buvo didesnis nei jie tikėjosi ir čia, aišku, svarbus „Achemos“ sprendimas, nes galbūt buvo galvojama - kas liečia politiką, taip, tai tie kiekiai gali būti diversifikuoti, nežiūrint į ekonominį aspektą kaip prioritetą, o verslas jau pasirinks, kas jam naudingiausia. Tai verslas ir pasirinko. Tai galbūt buvo „Gazpromui“ netikėta, bet čia jie geriau pasakytų.
Dėl aukciono - viskas priklausys nuo to, kaip jie tą aukcioną organizuos.
Praėjusiais metais organizuotuose aukcionuose būdavo nustatoma tam tikra formulė, kuri apibrėžia kainos „grindis“. Jei tos „grindys“ bus nustatytos pagal dabartinį paskutinį jų pasiūlymą, tai nebus ten dėl ko aukcionintis. Arba jie turi tai pakeisti, arba susitaikyti su tuo, kad čia nieko neparduos. Jei jie kažką pakeis čia, tai klausimas, kaip tai atrodys, palyginti su kitomis šalimis.
Čia toks rebusas. Struktūriškai yra taip, kad SGD trumpalaikiai pirkimai, vadinamoji spotinė rinka yra patrauklesnė. Aišku, Europa į tai negali sureaguoti pilnu mastu, nes yra įsipareigojimai, kurie yra prisiimti - ilgalaikės sutartys, kiekiai, žiema nebuvo ypatingai šalta, tai papildomų kiekių nebuvo, tai ji negali taip staiga pereiti.
Lietuva gal net buvo unikali šioje situacijoje, nes mes neturėjome ilgalaikių įsipareigojimų, tik labai nedidelius kiekius, kuriuos persikėlėme iš praeito laikotarpio. Tai net suveikė kaip apsaugos mechanizmas, kada ramiau jautėmės ir išlaukėme momento, kai buvo palankiausia įsigyti SGD.
Europai tai padaryti sunkiau, bet visi tai puikiai suvokia ir atsiras daugiau lankstumo pas visus - pasiruošimo tai matyti labiau kaip spotinį produktą. Manau, ateityje matysime daugiau trumpalaikių sandorių pagal tai, kas geriau apsimoka.
- Ar gali atsitikti, kad „Gazprom“ Lietuvoje ateityje iš viso neliks?
- Taip gali būti. Kol kas bent jau tranzitu „Gazprom“ dujos tikrai tekės. Vis tiek bus kažkoks miksas. Kažkada turėjome tik „Gazprom“ dujas, tai galime turėti tik SGD dujas.
Tai daugiau gali būti epizodinis dalykas, nei tendencija. Tas lankstumas, ta dinamika bus dar aktyvesnė ir kalbėsime ne tik apie metus, o ir apie mėnesius. Visada bus galimybė vieną kitą krovinį nusipirkti SGD, aišku, vamzdinės dujos gal niekada nebus taip stipriai dinamiškos.
- Jūs esate užsiminęs, kad „Lietuvos energija“ ar „Litgas“ padėjo „Achemai“ pasiekti kontraktą su „Statoil“. Gal galima daugiau apie tai sužinoti?
- Kada buvo derinamos pagrindinės sutarties („Litgas“ - BNS) su „Statoil“ sąlygos, buvo svarstomi įvairūs variantai. Padėjo tai, kad „Statoil“ pradėjo vertinti Lietuvą kaip realų partnerį, išbandyta infrastruktūra ir suvokta, kad terminalas veikia ir kaip veikia.
Iš tikrųjų pirmuose pokalbiuose tarp „Statoil“ ir „Achemos“ dalyvavo ir mūsų žmonės, nes tada buvo svarstomi įvairūs būdai, kaip būtų tą sandorį struktūruoti. Tada jis buvo pakankamai perspektyvinis, dabar jie turi tiesioginę sutartį ir mes tuo labai džiaugiamės. Tas mūsų dalyvavimas pradžioje, matyt, padėjo „Statoil“ priimti tą palankiau.
Mane pozityviai nuteikė, kad „Achema“ tam pasiryžo ir nenuėjo tuo keliu, kad įsipareigoti dar 20 metų kažkam kitam su galbūt kažkokiomis specialiomis sąlygomis. Manau, kad ir organizacijai, ir vadovams buvo rimtas apsisprendimas, nes tradicija yra kita. Tas praeitų metų jų nesusiderinimas kainodaros ir kiti dalykai, matyt, pastūmėjo tam dalykui.
Dar noriu pasakyti, kad „Achemai“ labai pasisekė, kad „Gazprom“ nepaskelbė metinių aukcionų pernai, nes jeigu gamykla būtų lapkričio ar gruodžio mėnesį įsipareigojusi metams, tai ji nebūtų nieko nusipirkusi iš „Statoil“. Tam tikra prasme jiems gerai sukrito korta.
- Sakėte, kad „Gazprom“ šiemet pasiūlė Lietuvai 15-20 proc. brangesnes dujas, o pasirašius kontraktą su „Statoil“, dujų kaina verslui mažėja 16 proc. Ar galima skaičiuoti, kad „Gazprom“ ir „Statoil“ dujų kainos skirtumas yra iki 35 proc.?
- Tuo metu, lyginant gruodžio ir sausio mėnesius, būtų 15-20 proc. „Gazprom“ kainų skirtumas. Taip negali sulyginti, bet tas skirtumas tikrai yra nemažas tarp tų dviejų koncernų kainų.
Tas 16 proc. mažinimas yra vertinant, kokia kaina yra metų pradžioje, kokia yra prognozė indekso judėjimo ir tuos kiekius, nes dalis kiekių ateina iš praėjusių metų ir dalis yra naujų - taigi, yra toks miksas. Bendrai paėmus skirtumas yra nemažas.
- Tai apytikriai skaičiuojant - penktadalis?
- Manau, tame lygyje.
- Energetikos ministras Rokas Masiulis yra minėjęs, kad „Statoil“ kainodara yra skaidresnė nei „Gazprom“ ir leidžia lengviau prognozuoti dujų kainas. Paaiškinkite, kur tas skirtumas?
- „Statoil“ kaina susietas su NBP (Jungtinės Karalystės indeksas National Balancing Point - BNS), o tai yra viešas rinkos indeksas, pagrįstas. „Gazprom“ formulė yra jų pačių sugalvota, sukurta, ir ji gali per naktį pasikeisti ir nėra objektyvių priežasčių, kuo paremti tie pakeitimai - tai vienašališkas veiksmas. NBP yra pagrindinis skaidrumo faktorius, jis yra viešas, oficialus.
- Kiek yra galimybių ateityje įsiterpti į mūsų dujų rinką kitiems tiekėjams, be „Statoil“ ir „Gazprom“?
- Iš šiandienos situacijos žiūrint, kai bus atskirtos veiklos visiškai (Latvijoje - BNS), tai transportavimas Baltijos šalyse bus visiems vienodai prieinamas - tai bus jau žingsnis į priekį. Jau galėjome prieš pusę metų latviams parduoti, bet nepardavėme, nes nedavė vamzdžio. Tai pasikeis. Kitas dalykas, kol visi įeinantys vamzdžiai bus iš Rusijos, tai kažko naujo tikėtis būtų sunku, nebent jie savo viduje sugalvos turėti keletą žaidėjų, kurie gali eksportuoti dujas, dabar yra tik vienas.
Toliau yra GIPL (Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis - BNS) - jam atsiradus, jau galės atsirasti daugiau, nes tada jau kone visi europiniai žaidėjai galėtų atvežti - ir „Statoil“ su vamzdžiu, ir kiti didesni prekybininkai. O SGD - yra 12 potencialių tiekėjų ir bet kuris iš jų gali atvežti.
- O su JAV SGD - kokie čia galėtų būti mūsų santykiai? Jei jos pigs, nes paklausos didelės nėra, ar realu, kad mes jas pirksime?
- Tai yra realu. Iki šiol mes nepirkome, nes buvo tik vienas krovinys, ir tas su techniniais niuansais, kitas dalykas, visada turime žiūrėti į kainą. Dar praktikos nėra, nes tik testinis krovinys išplaukė. Visada lyginama kaina, jei bus tinkamos sąlygos, tai bus galima pirkti.
- Ačiū už pokalbį.
„Gazprom“ dominavimo Lietuvoje istorija: svarbiausios datos
Visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalies dujų sektoriuje monopolininku buvęs Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ šiais metais buvo išstumtas iš rinkos, didžiąją dalį reikalingų dujų Lietuvos įmonėms nusipirkus iš Norvegijos naftos ir dujų gavybos koncerno „Statoil“. BNS primena svarbiausias „Gazprom“ veiklos Lietuvoje datas.
1997 m. rugsėjį Vyriausybė pritarė, kad būtų išleista nauja 66 mln. litų vertės „Lietuvos dujų“ akcijų emisija, kuri sudarytų 16,5 proc. bendrovės akcinio kapitalo. Emisijos pirkimu domėjosi „Gazprom“
2003 m. gegužės 7 d. „Gazprom“ valdoma bendrovė Kauno termofikacijos elektrinė perėmė Kauno elektrinę, „Kauno energijai“ sumokėjusi 116,5 mln. litų
2004 m. sausio 7 d. Vyriausybė pritarė bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 proc. akcijų paketo pardavimui „Gazprom“
2004 m. kovo 24 d. Vyriausybė ir „Gazprom“ baigė sandorį dėl 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pirkimo ir pardavimo už 100 mln. litų
2006 m. liepos 1 d. „Gazprom“ maždaug ketvirtadaliu pabrangino Lietuvai parduodamas gamtines dujas, dujos vartotojams pabrango vidutiniškai 13 proc.
2006 m. gruodžio 14 d. Paskelbta, kad „Gazprom“ nuo 2007-ųjų sausio gamtines dujas Lietuvai brangina iki 210 JAV dolerių
2010 m. vasario 26 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 proc. akcijų pardavimas „Gazprom“ neprieštaravo Konstitucijai
2010 m. kovo 5 d. - „Gazprom“, valdantis KTE, pareiškė dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo per 6 metus patyręs apie 342 mln. litų žalos ir dėl jos pradedantis ginčą su Lietuva
balandžio 7 d. - „Lietuvos dujas“ valdantys Rusijos ir Vokietijos koncernai „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“ paragino Lietuvos Vyriausybę persvarstyti planus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvas visiškai atskirti dujų perdavimo veiklą nuo gavybos ir tiekimo
2011 m. sausio 25 d. Energetikos ministerija Europos Komisijai pateikė skundą, kuriuo inicijuotas tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
2011 m. kovo 3 d. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad „Gazprom“ pažeidė 2004 metų sutartį dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų paketo privatizavimo ir investicijų
2011 m. kovo 17 d. Energetikos ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, inicijuodama „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ kontroliuojamos įmonės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą
2011 m. kovo 24 d. Energetikos ministerija „Gazprom“ dar kartą pakvietė derėtis dėl dujų kainos Lietuvai
2011 m. birželio 14 d. „Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Birželio 24 d. arbitražo teismas atmetė „Gazprom“ skundą
2011 m. rugpjūčio 29 d. „Gazprom“ vėl kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo
2012 m. kovo 1 d. „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, siekdamas apginti savo investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos
2012 m. balandžio 13 d. „Gazprom“ pranešė apie sprendimą parduoti 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą
2012 m. liepos 31 d. Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“ pretenzijas Lietuvai ir galutinai patvirtino Vyriausybės teisę inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą Vilniaus apygardos teisme, atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo
2012 m. rugsėjo 4 d. Europos Komisija oficialiai pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose
2012 m. spalio 3 d. Lietuva Stokholmo arbitraže inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ dėl 5 mlrd. litų permokos už tiektas dujas
2012 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino Stokholmo arbitražo sprendimo dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai
2013 m. kovo 7 d. „Gazprom“ Kauno termofikacijos elektrinės akcijas pardavė Rimando Stonio bendrovei „Clement Power Venture“
2013 m. gegužės 15 d. Aukščiausiasis Teismas atmetė „Gazprom“ atstovų ir „Lietuvos dujų“ prašymą laikinai stabdyti jos veiklos tyrimą
2013 m. rugsėjo 10 d. Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, ar Lietuvoje bus pripažintas ir vykdomas Stokholmo arbitražo sprendimas dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai
2013 m. gruodžio 18 d. EK pradėjo nagrinėti „Gazprom“ pateiktą informaciją dėl Europos Sąjungos (ES) vykdomo antimonopolinio tyrimo prieš Rusijos dujų milžinę
2014 m. gegužės 15 d. „Gazprom“ 20 proc. sumažino „Lietuvos dujoms“ tiekiamų dujų kainą už 2013-2015 metais tiekiamas dujas
2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba koncernui „Gazprom“ skyrė 123,1 mln. litų baudą
2014 m. gegužės 21 d. „Epso-G“ ir „Lietuvos energija“ iš Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ už 219,22 mln. litų išpirko 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, už 171,43 mln. litų - tiek pat „Amber Grid“, už 118 mln. litų - „Lesto“ akcijų
2014 m. birželio 12 d. „Gazprom“ už 417,1 mln. litų bendrovėms „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ pardavė po 37,1 proc. bendrovių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijų
2014 m. rugpjūčio 21 d. dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ pasirašė sutartį dėl 540 mln. kubų suskystintų gamtinių dujų (SGD) metinio pirkimo penkerius metus
2015 m. balandžio 3 d. „Gazprom“ pasitraukė iš arbitražo dėl europinės dujų sektoriaus reformos
2015 m. spalio 23 d. Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą anksčiau inicijavusi Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su „Gazprom“ dėl dujų kainos
2015 m. gruodžio 28 d. - „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Karaliaučių
2016 m. vasario 5 d. „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Statoil“, pagal kurią 2016 metais įsipareigojo nupirkti apie 300 mln. kubų dujų - daugiau kaip pusę šių metų dujų poreikio
2016 metų vasario 18 d. „Litgas“ pasirašė atnaujintą sutartį su „Statoil“, kuria trečdaliu sumažintas metinis SGD kiekis, o sutarties trukmė pailginta iki 2024 metų pabaigos
2016 metų vasario 18 d. „Achema“, iki šiol dujas pirkusi tik iš „Gazprom“, pasirašė dujų tiekimo sutartį su „Statoil“, iš kurios šiemet nusipirks apie 700 mln. kubų dujų