Sprendimas, priimtas gruodžio 18 d., leidžia bendrovėms E.ON, „Shell“, „BASF/Wintershall“, OMV ir „Engie“ įsigyti 10 proc. dujotiekio statybos projekto dalį.
Gruodžio 20 d. Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad Vokietija suinteresuota „Nord Stream-2“ dujotiekio statybomis. Jis pažymėjo, kad projektas gali būti ekonomiškai naudingas ne tik Vokietijai, bet ir Prancūzijai bei kitoms ES narėms, tačiau, norint jį įgyvendinti, būtina įvykdyti „politines sąlygas“. Pavyzdžiui, Maskva, vicekanclerio nuomone, privalo garantuoti energetinį Rytų Europos saugumą.
Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ gruodžio pradžioje pranešė, kad „Nord Stream-2“ planuojama pradėti eksploatuoti ketvirtąjį 2019 metų ketvirtį.
„Nord Stream-2“ projekto akcininkų sutartis, pagal kurią ketinama išplėsti „Nords Stream“, buvo pasirašyta rugsėjo pradžioje per Rytų ekonomikos forumą Vladivostoke. Naująjį konsorciumą sudarė „Gazprom“, E.ON, „Shell“, „BASF/Wintershall“, OMV ir „Engie“. Dvi naujos atšakos, kurių metinis galingumas siektų 55 mlrd. kub. metrų, kaip ir dabartinis vamzdynas, drieksis nuo Rusijos krantų Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos. Penkioms užsienio partnerėms priklausys po 10 proc., „Gazprom“ – 50 proc.
Dabartinis „Nord Stream“ pradėjo veikti 2011 metų pabaigoje. Daugiau nei 1200 km ilgio vamzdynas Baltijos jūros dugnu jungia Rusiją ir Vokietiją, dviejų jo atšakų praleidžiamasis pajėgumas siekia po 27,5 mlrd. kubinių metrų.
