„Nė vienas surinktas euras „Vilniaus energijai“ neatiteks. Visas lėšas už sunaudotą, bet neapmokėtą šaltą vandenį pervesime vandens tiekėjai „Vilniaus vandenys“, - sakė bendrovės „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis, skelbiama įmonės pranešime.
2014 m. spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ankstesnę atsiskaitymo už vandenį tvarką be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo numatęs Šilumos ūkio įstatymas neveikė taip, kaip buvo numatyta. Todėl šilumos tiekimo įmonėms teko prievolė sąskaitas už karšto vandens ruošimui gyventojų suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį, pateikti tiems vartotojams, kurie buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo). Pagal teismo išaiškinimą, jie tokio savo pasirinkimo tinkamai neįgyvendino.
Kaip ir numatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, „Vilniaus energija“ neapmokėtų karšto vandens kainos dalių, susijusių tik su suvartotu geriamuoju vandeniu, apmokėjimo terminą atidėjo 12 mėnesių. Jokių delspinigių ar palūkanų už 2010-2014 metais suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį karštam vandeniui ruošti gyventojams nepriskaičiuota ir 12 mėnesių apmokėjimo atidėjimo laikotarpiu nebus skaičiuojama.
Vilniuje 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo buvo pasirinkę apie 36 tūkst. vartotojų. Jie už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą ir jokiose sąskaitose nepateiktą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, liko skolingi apie 2,14 mln. eurų be PVM. Vidutiniškai vienam Vilniaus butui liko nepriskaityta vandens už 60 eurų.
Tuo metu 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiems gyventojams „Vilniaus energija“ teikė sąskaitas tik už vandens pašildymą, o sąskaitų už patį vandenį karštam vandeniui ruošti iš įmonės „Vilniaus vandenys“ vilniečiai negavo (skirtingai nei 2011 m. gegužės – 2013 m. gruodžio mėnesiais, kai tokias sąskaitas „Vilniaus vandenys“ teikė). „Vilniaus energija“ jau padengė daugiau kaip 2,2 mln. litų (637 tūkst. eurų) vartotojų įsiskolinimą – šios lėšos pervestos vandens tiekimo įmonei „Vilniaus vandenys“.
Painiavą dėl atsiskaitymo už karštą vandenį Lietuvos miestuose sukėlė 2010 metais buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse inicijuota tvarka, pagal kurią gyventojams buvo pasiūlyta galimybė rinktis 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atskirai pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo („Vilniaus vandenys“), o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo („Vilniaus energija“).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-ųjų spalio 14 d. sprendimu, gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas buvo pripažintas netinkamai įgyvendintu. Vietoje jo nuo 2015 m. sausio 1 dienos šiems gyventojams jau pradėtas taikyti 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – su „Vilniaus energija“, kaip karšto vandens tiekėja.
Šilumos ūkio įstatyme nustatytas 1-asis būdas numato, kad šilumos tiekėjas („Vilniaus energija“) yra ir karšto vandens tiekėjas. Būtent jis, o ne vartotojai tiesiogiai, turi įsigyti visą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš „Vilniaus vandenų“ ir vartotojams parduoti galutinį kompleksinį produktą „karštą vandenį“ (ne tik šilumą jam pašildyti, kaip 2-ojo būdo atveju) VKEKK nustatytomis kainomis.
Tai yra, už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą ir gyventojams jokiose sąskaitose nepateiktą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, su „Vilniaus vandenimis“ turi atsiskaityti ne tiesiogiai gyventojai, o karšto vandens tiekėjas „Vilniaus energija“, su kuriuo turi atsiskaityti gyventojai.
Panaši situacija, kuomet dėl politinių sprendimų vilniečiams teko vėliau mokėti už paslaugas, Vilniuje jau buvo susiklosčiusi. 2010-2013 metais sostinės gyventojai mokėjo vadinamąjį Imbraso mokestį. Vilniečiai buvo priversti kompensuoti nuostolius, kurie susidarė buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso iniciatyva 2008-2009 metais laiku neperskaičiavus šilumos energijos tarifo, turėjusio kilti dėl brangstančių „Gazprom“ gamtinių dujų.
