Ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Latvijos ir Estijos premjerai Laimduota Straujuma ir Taavis (Tavis) Roivas, Lenkijos vicepremjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis), Švedijos energetikos ministras Ibrahimas Baylanas bei projektus įgyvendinusių Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos įmonių vadovai.
Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija stiprina stabilumą ir solidarumą bei naikina priklausomybę, sako Lietuvos prezidentė.
„Nutiesę jungtis, stipriname stabilumą ir solidarumą, naikiname priklausomybę“, - pirmadienį oficialioje simbolinėje jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ atidarymo ceremonijoje Valdovų rūmuose sakė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, jungtys yra sėkmingos regioninės partnerystės projektasm jos stiprins skandinavišką kultūrą Baltijos šalyse, suteiks galimybę Lietuvos gamintojams konkuruoti Europoje.
„Atsisakę tik stebėti ir ėmę veikti, atverčiame dar vieną sėkmingos regioninės partnerystės puslapį. (...) Greta istorinių ir kultūrinių saitų, Baltijos jūros regioną su kontinentine Europa nuo šiol jungs ir energijos tiltai. Tai - ir strateginis, ir istorinis pasiekimas“, - sakė šalies vadovė.
Pasak prezidentės, jungtys taip pat prisidės prie kovos su klimato kaita.
„Prieš dvi savaites Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje pristatėme savo patirtį, kaip sėkmingai derinti ekonominio augimo ir aplinkos apsaugos - tai yra gamtą tausojančius tikslus. „NordBalt“ ir „LitPol Link“ suteiks mums dar vieną galimybę tausoti gamtą ir vystytis žaliai Tai labai konkretus mūsų įnašas į kovą su klimato kaita ir ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje“, - sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, Lietuva įgyvendindama energetikos projektus pelnė energetinės sąjungos kūrimo lyderės vardą.
A. Butkevičius: tai - istorinis žingsnis
„Elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ ir jungties su Švedija „NordBalt“ sukūrimas – tai dar vienas istorinis žingsnis. Tai stiprina Lietuvos ir Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę“, – sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengtoje oficialioje šių elektros jungčių inauguracijos ceremonijoje.
„Galime drąsiai teigti, kad Baltijos, Šiaurės ir Vidurio Europos valstybės dar niekada nebuvo taip glaudžiai susijusios politiniais, ekonominiais ir energetiniais saitais – kalbėjo premjeras.
Pasak vyriausybės vadovo, bendra sėkmė rodo visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimais įgyvendinti strateginius projektus. „Ir tai ne tik elektra. Tai – pozityvi energija, kuri būtina ekonominei raidai, mūsų valstybių konkurencingumui pasaulinėse rinkose. Tai kartu ir Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo energija“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
Kaip pažymėjo A. Butkevičius, tokio masto projektai įrodo, kad mūsų šalių bendradarbiavimas yra itin gerai išplėtotas, kokybiškas, paremtas supratimu ir įsipareigojimais – būtent tokią partnerystę puoselėja Lietuva, rašoma pranešime spaudai.
„Elektros jungtys yra antras iš eilės mūsų energetikos nepriklausomybės žingsnis. Pirmas buvo SGD terminalas, kuris davė ne tik nepriklausomą dujų tiekimą, bet ir užtikrino rezervinę elektros gamybą. Antras žingsnis yra elektros jungtys, kad mes elektros srityje galėtume įsigyti trūkstamą elektrą ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vakarų Europos - jungtimi su Lenkija galime gauti elektros iš kontinentinės Europos, jungtimi su Švedija - iš Šiaurės Europos. Mums tai garantuoja, kad elektros prasme turime patikimas alternatyvas“, - interviu BNS teigė R. Masiulis.
Sprendžia, kaip sinchronizuos tinklus
Baltijos valstybės neatmeta galimybės, kad elektros sistemos su žemynine Europa gali būti sinchronizuotos per Skandinaviją, Vilniuje pirmadienį pareiškė Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai. Tačiau kaip tai turės būti padaryta - sistemos sujungtos per Lenkiją ar Skandinaviją - parodys studijos.
Pasak Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa klausimas buvo vienas iš pirmadienį Vilniuje vykusių Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikimo klausimų. Pasak Ministro Pirmininko, sinchronizacija turėtų būti užbaigta iki 2025 m.
„Kalbėjome apie tai, kad visas Baltijos regionas turi integruotis į Europos žemyninius elektros tinklus ir netgi niekas neprieštaravo, buvo iškeltas klausimas, kad sinchronizacija turėtų būti užbaigta iki 2025-ųjų, kartu dirbant Baltijos šalims ir kaimyninėms šalis su Europos Komisija", - bendroje trijų Baltijos valstybių premjerų spaudos konferencijoje A. Butkevičius.
Estijos premjero Taavio Roivaso teigimu, buvo nuspręsta atlikti studiją siekiant nustatyti, kuris sinchronizavimo būdas su žemynine Europa yra efektyviausias ir logiškiausias. Studija esą turėtų parodyti, ar sinchronizavimas vyks per Šiaurės Europą, ar per mažesnius regionus.
„Man atrodo, kad svarbiausias klausimas yra tas, kad mums tikrai reikia toliau plėtoti šį projektą, turime toliau kurti jungtis", - pabrėžė estų premjeras.
T. Roivas priminė, kad Estija buvo sujungta su Šiaurės Europos šalimis, turi elektros jungtį su Suomija, dėl ko padidėjo energetinis saugumas regionu bei smarkiai sumažėjo kainos už elektros energiją, ir išreiškė viltį, kad taip nutiks ateityje Latvijoje ir Lietuvoje.
Laikinoji Latvijos premjerė Laimduota Straujuma, kalbėdama apie regiono elektros jungčių sujungimą su žemynine Europa, sakė, kad labai svarbu pasirinkti ekonomiškai patikimiausią sprendimą, būtina atlikti skaičiavimus įgyvendinant sinchronizavimą su Lenkija ir Šiaurės šalimis, Suomija.
„Manau, kad artimiausioje ateityje turėsime priimti sprendimą, bet aišku tai, kad sinchronizavimas su ES yra visų mūsų trijų Baltijos valstybių tikslas", - sakė L. Straujuma.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai - „LitPol Link“ bandymus planuojama baigti iki gruodžio pabaigos, o laikinai dėl gaisro nutrūkę „NordBalt“ bandymai bus atnaujinti sausį - gali būti, kad jie bus baigti vėliau nei iki kovo pabaigos.
370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.
Jungtys yra Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagal šį planą, sukūrus tinkamą energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
