Pavyzdžiui, JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad naftos kaina gali nukristi ir iki 20 JAV dolerių už barelį. Per pastaruosius metus nafta jau buvo vieną kartą atpigusi perpus – nuo daugiau nei 100 dolerių iki mažiau 50 dolerių už barelį.
Tačiau „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis prašė suprasti, kad net jei išsipildytų „Goldman Sachs“ prognozė, tai dar nereikštų, jog benzino ar dyzelino kainos irgi sumažėtų 50 proc.
Tinklapio degalukainos.lt duomenimis, antradienį A95 markės benzinas Lietuvos degalinėse kainavo vidutiniškai 1,03 euro, o dyzelinas – 0,93 euro.
Tendencijos rodo žemyn
Pastarojo laikotarpio naftos kainų nuosmukis aiškinamas suirute naftą eksportuojančias valstybes jungiančioje organizacijoje OPEC, silpna paklausa ir vis kylančia žaliavos gavyba.
Pasauliniu etalonu laikomos „Brent“ rūšies nafta antradienį krito žemiau 40 JAV dolerių už barelį, amerikietiškasis jos analogas WTI buvo vertinamas žemiau 37 dolerių.
Naftos gamintojai, tikėdamiesi pažaboti brangios gavybos keliamas problemas, ir toliau bando kovoti dėl savo rinkos dalies, tačiau kol kas jiems sekasi nekaip.
Skirtingos rinkos
M. Linkaitis DELFI aiškino, kad visiško atitikimo tarp naftos ir kuro kainų nėra, nes didmeninė skirtingų naftos produktų (benzino ar dyzelino) kaina skaičiuojama pagrindu imant ne naftą, o „Platts“ indeksą, kuris rodo būtent produktų kainas.
„Taip pat dar atsižvelgiama į valiutų kursus, pasiūlos ir paklausos santykius bei logistikos sąnaudos. Pagal šiuos kintamuosius yra nustatoma didmeninė naftos perdirbimo produktų kaina“, – sakė jis.
Pašnekovas tikino, jog naftos kaina gali kilti ir leistis, tačiau nebūtinai lygiai taip pat keisis ir „Platts“ indeksas.
„Reikia suprasti, kad nafta, benzinas ir dyzelinas yra trys skirtingi dalykai – trys skirtingos žaliavos, kuriomis prekiaujama trijose skirtingose rinkose. Todėl negalima jų paimti ir suplakti į vieną“, – teigė M. Linkaitis.
