KTE ir Kinijos investuotojai svarsto statyti iki 350 megavatų elektros galios jėgainę. Kritikai teigia, kad tokia jėgainė dėl jos dydžio būtų nekonkurencinga, tačiau KTE sako, kad būtų naudojamos efektyviausios technologijos, tad elektros kaina būtų konkurencinga. Premjero nuomone, KTE susitarimai su kinais yra tik KTE akcininko Rimando Stonio siekis parduoti verslą.
KTE atstovas: jėgainė veikti pradėtų 2020 m.
„Susitarime (Pekine lapkričio 23 dieną pasirašytame ketinimų protokole - BNS) yra apibrėžta, kad viskas turi būti susitarta iki liepos 1 dienos. Tai yra galutinis terminas, kai turi būti sudėti galutiniai taškai. Lietuviška pusė tikisi, kad tai pavyks išspręsti per tris mėnesius“, - BNS sakė KTE atstovas Arūnas Armalis.
Anot jo, planuojama, jog jėgainė elektrą pradės gaminti 2020 metais.
„Jeigu sudėjus maksimalius terminus, statybos turėtų prasidėti 2017 metais ir joms reikia 2-3 metų. Tai ir yra planai, kad 2020 metais bus startuojama“, - tikino KTE atstovas.
V. Matijošaitis: Kaunas investicijoms neprieštarautų
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmadienį susitiko su Kinijos investuotojais. Jis BNS teigė, kad šilumos gamyba miestui nebėra aktuali, tačiau pačios investicijos galėtų būti patrauklios.
„Jeigu būtų tos investicijos atėję prieš 7-8 metus, būtų vienoks požiūris, šiai dienai mieste situacija yra pasikeitusi, tiek „Kauno energija“ pasistačiusi nemažai katilinių, tiek privatus kapitalas. Bet kinai labiau nori investuoti į kogeneraciją - elektros gamybą, o elektros gamyba jeigu miesto teritorijoje sėkmingai veikia, nėra blogai, bet čia daugiau jau valstybės reikalas ir valstybės strategija - ne savivaldos“, - BNS sakė V.Matijošaitis.
Anot jo, investicijos Kaune galėtų siekti iki 300-400 mln. eurų.
„Matyt, jie ne vietinėje rinkoje pardavinėtų, eksportuotų. Kinijos mastu kalbama apie nedidelius galingumus - 350 megavatų elektros galia ir 300-400 mln. eurų investicija. Skaičiai kaip Kaunui yra patrauklūs, o kinams nėra didelės investicijos“, - BNS teigė meras.
Anot jo, miestas investicijoms neprieštarautų, tačiau tik tuomet, jeigu jėgainėje būtų naudojamas biokuras arba dujos, o anglis, apie kurią taip pat svarsto investuotojai, miestui nėra priimtina dėl taršos. Jis taip pat pabrėžė, kad dėl investicijų turės spręsti Vyriausybė.
A. Butkevičius: KTE susitarimai su kinais – R. Stonio siekis parduoti verslą
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS sakė, jog dėl jėgainės turi spręsti ekspertai, jis turi atitikti Nacionalinės energetikos strategiją bei Europos Sąjungos energetikos politikos tikslus. Jo nuomone, KTE susitarimai su „Beijing Energy Investment Holding“ yra KTE akcininko R.Stonio siekis parduoti verslą ir tam valstybė neturi nei pritarti, nei uždrausti.
„Juolab, kad kartu su „Lietuvos energijos“ planuojama kogeneracinės elektrinės konkurencinga šilumos gamyba, pajėgumai Kaune bus pakankami. Tad galimas kinų investicijas ir KTE susitarimus vertinčiau kaip esamo elektrinės akcininko norą parduoti savo verslą. Tai jo teisė ir Vyriausybė tam neturi nei pritarti, nei uždrausti. Tačiau verslininkai turi gerai pasverti ketinimus“, - BNS sakė A.Butkevičius.
D. Misiūnas: didelės kogeneracinės gali būti nekonkurencingos
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas sako, jog tokia didelė jėgainė, apie kurią kalba KTE, būtų nekonkurencinga.
„Mano nuomone, tai tikrai nėra ekonomiškai atsiperkantis projektas. Sunku pasakyti, kokia technologija yra prioritetinė, nes yra visos įmanomos minimos. Bet jeigu kalbėti apie anglį, akivaizdu, kad kuro rūšis turi tikrai daug problemų dėl taršos ir su tuo gali būti susijusių problemų. Kitas dalykas yra dydis - toks dydis nei biokuru kūrenant, nei dujomis negalėtų būti pagrįstas be kokių nors paramos mechanizmų. O, kaip žinia, šiai dienai nėra numatyta jokių papildomų paramos mechanizmų tokiam įrenginiui Kaune“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Jo nuomone, Kaune atsirastų šilumos perteklius, be to, tokia jėgainė negalėtų už rinkos kainą parduoti elektros.
„Toks paprastas skaičiavimas: toks dydis reiškia, kad šilumos bus perteklius, elektra turės būti parduodama už rinkos kainą, o rinkos kaina po „NordBalt“ atsiradimo tikrai bus žemesnė nei šiandien. Ir jau šiandienos kainomis skaičiuojant tokio dydžio įrenginys neatsipirktų. Bet galbūt investuotojai turi kažkokią kitą formulę ir tiesiog mes galim kažko nežinoti. Bet iš to, ką žinome, vertinant tokius projektus ekonomiškai, jie būtų neatsiperkantys“, - aiškino „Lietuvos energijos“ vadovas.
KTE žada naudoti efektyvesnes technologijas
Tačiau A.Armalis teigia, kad projekto konkurencingumas skaičiuojamas per elektros kainą. Anot jo, koncentruodamiesi į elektros gamybą investuotojai yra paskaičiavę, jog rinkoje 2020 metais atsiras didesnis jos poreikis, nes Švedijoje nebeveiks atominės elektrinės.
„Švedija yra išsakiusi poziciją, kad 2020 metais bus uždariusi savo 5 atomines elektrines, bus poreikis elektros ir jie kabelį tiesia su mintimi apie dvipusį srautą. Mes dabar skandinavišką elektrą gausime, nes ten jos yra daug, tačiau kai nebeveiks atominės, situacija pasikeis“, - teigė A. Armalis.
Be to, „Beijing Energy Investment Holding“ siūlo gerokai efektyvesnius įrenginius nei šiuo metu yra Lietuvoje.: „Įrenginiai yra visiškai kitos kategorijos. (...) KTE yra dar efektyvesnė nei Elektrėnai, o tai, kas būtų nauja, tai būtų dar žymiai efektyviau“.
Dėl kuro neapsispręsta
A.Armalis BNS teigė, jog Pekino bendrovė nesiruošia investuoti į tokį projektą, kuriam bus priešinamasi. Anot jo, taip pat dar nėra apsispręsta, koks kuras bus kūrenamas elektrinėje.
„Nėra apsispręsta, nes jeigu žiūrėti eilės tvarka: tai yra dujos, anglis, biokuras. Anglis tik tokiu atveju, jeigu atsisėstų visos šalys ir pasižiūrėtų, ar tikrai įmanomas šitas dalykas. O su dabartinėmis dujų kainomis yra kalba ir apie jas. Juolab, kad Pekino holdingas valdo ir dujų, ir anglių, ir biokuro, ir vėjo jėgaines“, - tikino A.Armalis.
Kaune – jau 10 nepriklausomų energijos gamintojų
Kinijos įmonė, KTE ir bendrovė „Energetikos investicijos“ lapkričio 23 dieną Pekine pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Kaune šiuo metu veikia apie 10 neprikausomų energijos gamintojų, be to, naujos 147 mln. eurų vertės kogeneracinės jėgainės projektą ketina įgyvendinti „Lietuvos energija“ kartu su „Fortum“.
2012 metais dar Rusijos „Gazprom“ tebepriklausiusi KTE ketino į jėgainės modernizavimą investuoti 58 mln. eurų ir taip atitikti ES taršos reikalavimus. Tačiau planuotos investicijos taip ir nebuvo įgyvendintos. Šiemet KTE dalyvavo „Lietuvos energijos“ skelbtoje partnerio būsimam kogeneracinės jėgainės projektui atrankoje, tačiau jos nelaimėjo.