Toks sprendimas vertinamas kaip palaikymo gestas Baltijos valstybėms, priklausomoms nuo Rusijos tiekiamų dujų. Gali būti, kad tokia situacija paskatins kainų karą dėl dalies rinkoje, skelbia „Reuters“.
Pirmąją dujų porciją planuojama pristatyti jau vasarį – suskystintos gamtinės dujos jūra bus transportuojamos į specialiai šiam tikslui pastatytus terminalus
Tokia situacija sukuria nepatogią padėtį sausumos ribojantiems Rusijos dujotiekio vamzdynams, nes gavėjai vis dažniau sukasi nuo Azijos rinkos į Europą.
Europa Jungtinėms Valstijos itin svarbi. Amerikos bendrovės jau investavo 60 mlrd. dolerių (56 mlrd. Eur) į keturias didelio masto eksporto schemas.
Šiuo metu kaip tik vyksta derybos dėl pirmosios iš Amerikos importuojamų suskystintų dujų porcijos. Be to, „Lietuvos Energija“ siekia išsikovoti nuolaidą ir dujoms iš Rusijos.
Lietuvos pareigūnai oficialiai nepatvirtina, kad dėl to jau susiderėta.
„Mes siekiame, kad pirmas krovinys (SGD iš JAV - BNS) pasiektų Lietuvą, bet tik už konkurencingą kainą. Ji priklausys nuo to, kaip pavyks susiderėti. Derybos dar nėra baigtos, galutinio atsakymo kol kas nėra“, - BNS sakė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.
Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, jog Lietuva nori parodyti, jog šalis turi galimybę importuoti dujas iš viso pasaulio, tačiau pabrėžia, kad jų importas iš JAV priklausys nuo kainos ir kitų sąlygų.
„Svarbu, kad ekonominės sąlygos būtų priimtinos - tiek kaina, tiek terminai, lankstumas. Mes dėliojame bendrą dujų portfelį - jei jį pagerintume papildomai vienu dviem kroviniais, kodėl to nepadarius? Pagrindinis veiksnys - jei tai padeda ekonomiškai“, - BNS sakė R. Masiulis.
Dujų prekybos įmonės „Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus BNS teigė negalintis komentuoti derybų eigos.
„Galiu pasakyti tik vieną dalyką, kad jeigu būtų perkamas papildomas kiekis dujų per suskystintų gamtinių dujų terminalą, tai jis turėtų būti konkurencingas dujoms, tiekiamoms vamzdynais (iš Rusijos - BNS)“, - BNS sakė D. Tučkus.
R. Masiulis spalio viduryje BNS teigė, kad Lietuva derasi su JAV energetikos kompanija „Cheniere Energy“ dėl SGD pirkimo sutarties. Tuomet jis neprognozavo, ar Lietuva kitąmet įsigis dujų iš JAV, - esą viskas priklausys nuo kainos.
Pasak R. Masiulio, nors Lietuva turi 5 metų sutartį su Norvegijos „Statoil“, jei amerikietiškų dujų kaina būtų gera, šalis rastų, kur jas panaudoti.
Ministras trečiadienį BNS sakė, jog JAV dujų kaina būtų konkurencinga, jei ji būtų mažesnė nei vidutinė prognozuojama 2016 metų į Lietuvą importuojamų dujų kaina.
Dujų prekybos įmonė „Litgas“ ir „Cheniere Energy“ šiemet vasarį pasirašė bendrąją prekybos sutartį, pagal kurią esant poreikiui, galėtų įsigyti dujų. Lietuvos įmonė yra pasirašiusi supratimo memorandumą ir su „Delfin LNG“.
„Cheniere Energy“ pirmoji JAV pasistatė SGD eksporto terminalą. Anksčiau skelbta, kad „Chenerie Energy“ dujos terminalą turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos, o pirmieji kroviniai galėtų pajudėti kitų metų sausį.
„Mes išplukdysime pirmąjį savo krovinį kažkada sausį“, - spalio pabaigoje Singapūre vykusioje tarptautinėje energetikos savaitėje žurnalistams sakė „Chenerie Energy“ generalinis direktorius Charifas Souki.
2019 metais Amerikos SGD eksportas pasieks 60 mln. tonų per metus. Europos Sąjungos reguliavimo tarnybos suskystintas gamtines dujas vertina kaip vieną iš veiksmingiausių sprendimų metant iššūkį dominuojančiai Rusijos pozicijai rinkoje ir „Gazprom“ strategijai.
Lietuva už dujas moka mažiausiai regione
Tiek buitiniai vartotojai, tiek pramonės įmonės už dujas Lietuvoje moka mažiausiai regione. Tokie duomenys paskelbti naujausioje Europos Komisijos parengtoje dujų rinkų ataskaitoje, rašo naujienų agentūra ELTA.
Pagal šią ataskaitą, antrąjį šių metų ketvirtį buitiniams vartotojams Lietuvoje dujos kainavo vidutiniškai 4,5 cento už kilovatvalandę. Latvijoje kaina buvo 4,84 cento, Estijoje - 4,72 cento, Lenkijoje - 4,92 cento. Kitaip tariant, Lietuvoje dujų kaina vartotojams buvo 5-10 procentų mažesnė nei aplinkinėse valstybėse.
Nebuitiniai vartotojai už dujas taip pat mokėjo mažiau nei kaimynai. Remiantis Europos Komisijos ataskaita, vidutinė dujų kaina nebuitiniams vartotojams Lietuvoje buvo 2,84 cento už kilovatvalandę. Lenkijoje dujų pirkėjai turėjo mokėti 10 proc. daugiau, Latvijoje - 18 proc. daugiau, Estijoje dujos kainavo penktadaliu daugiau nei Lietuvoje. Net ir Vokietijoje įmonės, Europos Komisijos duomenimis, už dujas mokėjo daugiau nei Lietuvoje.
„Pagaliau pavyko pasiekti, kad Lietuvoje dujų kaina būtų konkurencinga. Objektyvūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvoje dujų vartotojai moka ne tik mažiausią kainą regione, bet ir vieną mažiausių kainų Europoje", - teigė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Atkreiptinas dėmesys, kad EK ataskaitoje nurodoma rusiškų dujų importo kaina Lietuvoje pateikta neįvertinus nuolaidos, kurią Lietuva išsikovojo iš „Gazprom" pasistačiusi suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Todėl importo kaina gali pasirodyti didesnė, nei kaimyninėse šalyse. Tačiau įvertinus nuolaidą, galutiniai vartotojai moka mažiausiai regione - tą patvirtina ir EK paskelbti duomenys.
