„Mes tikrai džiaugiamės, kad pagaliau kartu su EK keturios mūsų regiono valstybės užbaigiame pagrindinę jungtį. Jos finansavimo sutartyje susitarimas reiškia, kad ši dujotiekio jungtis tikrai bus tarp Lietuvos ir Lenkijos po to, kai jau turime ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, o rudenį turėsime atidarytą Švedijos elektros jungtį. Tai išties yra tas susitarimas, kuris ilgai strigo dėl politinių, finansinių (priežasčių, – ELTA), galbūt – net dėl ambicijų, dėl įvairių priežasčių“, – interviu LRT radijui sakė šalies vadovė.
Ji pridūrė, kad dabar tarp Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių, tarp įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ iš Lenkijos, bei EK institucijos bus pasirašytas susitarimas.
„Tai tikrai simbolinis dalykas, kuris yra svarbus“, – teigė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, šis projektas juda, o svarbiausia, kad jau 2019 m. turėtų būti pabaigtas. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį, per paskutinius 15 Lietuvos ES narystės metų, Lietuva tikrai pasieks didžiulių užduočių įgyvendinimo, taps integruota į energetinę europinę sistemą dujomis bei elektros energija.
„Taigi išties galima sakyti, kad Europos energetinė sistema, bendra Europos energetinė rinka, kurios siekėme, kurią inicijavo mūsų regionas, bus įgyvendinta ir pradės veikti“, – sakė ji.
Kita vertus, Prezidentė neslėpė, kad dėl šio projekto buvo daug pasipriešinimo ir nesupratimo ne tik iš daugelio kitų šalių, bet ir EK.
„Bet tai, ko gero, – didžiausias paskutinio laikotarpio postūmis, užtikrinant mūsų tolesnį energetinį saugumą, tvirtumą, pasitikėjimą savimi būtent energetiniame sektoriuje ir savarankiškumą.
Tai tikrai yra svarbu ne tik Lietuvai. Tai svarbu visam regionui, nes energetikos srityje Lietuva jau tampa integruota tiek Baltijos rinkoje, tiek Skandinavijos rinkoje, o dabar per Lenkiją būsime integruoti ir į kontinentinę Europą“, – teigė D. Grybauskaitė.
ELTA jau rašė, kad Briuselyje ketvirtadienį, 13 val. Lietuvos laiku, bus pasirašomas susitarimas dėl pirmojo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL finansavimo. Dujotiekio jungtis panaikins ilgametę Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją ir tieks energiją, reikalingą regiono ekonomikos dinamiškumui paskatinti.
Pasirašymo ceremonijoje dalyvaus Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, už klimato politiką ir energetiką atsakingas EK narys Miguel isArias Carete ir Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, Lenkijos Ministrė Pirmininkė Ewa Kopacz, Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma ir Estijos Ministras Pirmininkas Taavis Roivas.
Esminė ES energetikos sąjungos strategijos dalis – trūkstamų energetikos infrastruktūros jungčių sukūrimas. Europos Komisija įsipareigojo nutiesti jungtis, kurios leistų energiją tiekti ten, kur jos labiausiai reikia, ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė galėtų energijos gauti bent jau iš trijų energijos šaltinių. Europos Komisija trūkstamų tarpvalstybinių jungčių nutiesimą tarp Baltijos jūros regiono ir likusios ES energijos rinkos dalies laiko prioritetu.
