Jos dujų sektoriui ne tik pritaikyta ES trečiojo energetikos paketo išimtis dėl tiekimo monopolio iki 2017 metų, bet galimybės pasinaudoti prie jos sistemos – dujotiekių, saugyklos, valdomų „Latvijas gaze“, buvo ribotos, klampios.

Skirtingai nei tiekimo monopolio išimtis, ES direktyvos nenumatė jokios išimties skaidriai trečiųjų šalių prieigai prie Latvijos dujų sistemos. Tai yra, kitos įmonės, pavyzdžiui, „Litgas“ ar bet kuri kita įmonė, norėdama pasinaudoti Latvijos Inčukalnio dujų saugykla ar transportuoti dujas Latvijos dujotiekiais iki Estijos, turėtų gauti aiškias ir visiems rinkos dalyviams, įskaitant ir pačią „Latvijas gaze“, vienodai taikomas taisykles.

To nebuvo. Reikalai buvo tvarkomi dvišalių susitarimų pagrindu. Nors „Latvijas gaze“ ir deklaravo, kad siekia, jog jos būtų vienodesnės, bet to patikrinti praktiškai neįmanoma.

Ledai pajudėjo prieš metus, kai „Latvijas gaze“ pateikė pirmąją versiją šių taisyklių, į jų koregavimą įsijungė Latvijos viešųjų paslaugų komisija (mūsų reguliatoriaus – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atitikmuo) ir visi suinteresuoti rinkos dalyviai tiek Latvijoje, tiek Estijoje ir Lietuvoje.

Galutinėje taisyklių redakcijoje atsidūrė dvi svarbios ir mūsų šaliai – potencialiai dujų reeksportuotojai aktualios naujovės.

Įteisintas vadinamasis dujų išėjimo taškas Latvijoje. Ši naujovė leidžia Latvijos dujų vartotojams pasinaudoti perdavimo sistema savo dujoms transportuoti iki savo objekto.

Taip pat buvo sutrumpintas terminas, per kurį vartotojai gali koreguoti tiekimo grafiką. Anksčiau vartotojai turėdavo pateikti grafikus prieš mėnesį prieš patiekimą, o paskutinės korekcijos turėdavo būti baigtos likus trims paroms iki tiekimo pradžios.

Dabar koregavimo terminas sutrumpintas iki keliolikos valandų. Tai teigiamas poslinkis. Jis reikšmingas vartotojams, kurių vartojimo grafikas nėra lygus ir iš anksto tiksliai prognozuojamas. Kaip, pavyzdžiui, „Latvenergo“, kuri dujų poreikį koreguoja pagal prekybos elektra biržoje rezultatus.

Ir čia prieiname prie labiausiai šiuo metu intriguojančio klausimo – ar jau galima pradėti pumpuoti dujas į Latviją?

Ir taip, ir ne. Mūsų įsitikinimu, išimtis „Latvijas gaze“ neriboja galimybės vartotojams patiems atsigabenti užsienyje įsigytų dujų savo reikmėms. Tačiau problema yra kiek gilesnė. Buvo priimtos taisyklės, aprašančios pasinaudojimą tik perdavimo tinklais ir saugykla . Tuo tarpu didžioji dalis pagrindinių dujų vartotojų yra prisijungę prie skirstomojo tinklo. Tarp jų ir tokie, kaip „Latvenergo“ valdomos daugiausiai gamtinių dujų vartojančios Latvijos elektrinės.

Tam, kad jie galėtų atsigabenti dujų iki savo elektrinių ar gamyklų, reikalingos atitinkamos pasinaudojimo skirstomuoju tinklu taisyklės, kad atsigabenti dujas iki galutinės vartojimo vietos. Apie tai kol kas kalbų negirdėti, todėl dabar teks laukti, kol kas nors iš Latvijos vartotojų pamėgins tai praktiškai padaryti.

Apskritai, ir šios priimtos pasinaudojimo perdavimo sistema bei saugykla taisyklės dar nėra pavyzdinės ar visiškai nešališkos.

Išliko išimtys, suteikiančios prioritetą „Latvijas gaze“ naudotis tiek saugykla, tiek perdavimo sistema, nėra aiškios prioritetų skirstymo procedūros.

Saugojimo paslaugų teikimas yra apribotas sezoniškumu ir fizinių dujų srautų kryptimi, todėl nėra galimybės lanksčiau pasinaudoti saugykla.

Taigi, šios taisyklės – žingsnis tinkama linkme, tačiau tai tik pradžia. Kad šios taisyklės turėtų reikšmingos įtakos, reikia žengti dar toliau.