Nors rugpjūčio 18 d. Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ pranešė, kad derybos dėl antrosios dujų tiekimo sutarties su Kinija per mažiau nei 18 mėnesių parodė „gerą dinamiką“, Kinijos vyriausybė atvėsino Rusijos viltis, kad sutartis bus pasirašyta šių metų rugsėjo 2 d., kai V. Putinas dviem dienom atvyks į Kiniją, rašo „Bloomberg“.
Kaip naujienų agentūrai „Interfaks“ rugpjūčio 21 d. sakė Kinijos prekybos ministerijos Eurazijos departamento vadovas Ling Ji, Kinija ir Rusija neketina pasirašyti sutarties per neilgai trukus įvyksiantį V. Putino apsilankymą šioje šalyje, nes per 50 proc. siekiantis žaliavų kainos smukimas apsunkina derybas.
Nors pasiekus susitarimą Kinija taptų stambiausia „Gazprom“ kliente, šalies ekonomika šiuo metu susidūrusi su rimtais sunkumais dėl perteklinio gamybos pajėgumo, sumažėjusių investicijų ir nestabilios situacijos akcijų biržose.
„Situacija Kinijoje nėra palanki naujam dujų sandoriui pasirašyti“, - mano vyriausiasis mokslinis darbuotojas iš Londone įsikūrusio Oksfordo energetikos tyrimų instituto Keun Wook Paikas.
Praėjusiais metais po beveik dešimtmetį trukusių derybų V. Putinui pavyko pasirašyti sutartį dėl dujų tiekimo į Kiniją iš Rytų Sibiro. Ši sutartis tapo santykių tarp didžiausios pasaulio energijos išteklių eksportuotojos ir didžiausios pasaulio šių išteklių importuotojos pagrindu.
Po šios sutarties pasirašymo sekė Rusijos santykių su JAV ir Europa prastėjimas dėl konflikto Ukrainoje.
Pirmasis sandoris
Lapkričio mėn. Rusija ir Kinija pasirašė bendrąjį susitarimą dėl antrosios 30 metų trukmės dujų tiekimo sutarties, kurioje numatomas dujotiekio iš Vakarų Sibiro tiesimas. Per metus šiuo dujotiekiu į Kiniją ketinama tiekti 30 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Pagal pirmąją Rusijos ir Kinijos pasirašytą dujų tiekimo sutartį per metus dujų tiekimo apimtys siekia 38 mlrd. kubinių metrų. Tokios teikimo apimtys užtikrina Kinijai pirmąjį vietą stambiausių „Gazprom“ klientų sąraše.
Pirmąjį susitarimą, pagal kurį dujos bus pradėtos tiekti apie 2019 m., o jų kainos paskaičiavimo formulė susieta su naftos kaina, V. Putinas įvertino 400 mlrd. JAV dolerių (354,58 mlrd. eurų).
Po šios sutarties pasirašymo „Brent“ rūšies naftos barelio kaina smuko nuo 102,6 JAV dolerių (90,95 eurų) iki mažiau nei 46 JAV dolerių (40,78 eurų).
Kaip teigia Aleksandras Gubajevas iš Maskvoje įsikūrusio Carnegie centro, derybos su Rusija sulėtėjusios dėl pasikeitimų Kinijos energetikos milžinių vadovų gretose, o taip pat ir šios šalies vyriausybės vykdomos antikorupcinės politikos.
„Naujieji vadovai nenori remti rizikingų sutarčių“, - elektroniniu paštu informavo jis. „Sutartys su Rusija yra rizikingos dėl sankcijų, rublio nuvertėjimo ir nuolatinių mokestinio režimo pasikeitimų“, - įsitikinęs A. Gubajevas.
Anot A. Gubajevo, nors Kinijos prezidentui Xi Jinpingui svarbu palaikyti gerus santykius su Rusija, jis neketina dėl politikos paaukoti šalies ekonomiką.
Kaip rugpjūčio 20 d. pranešė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS, cituodama Rusijos ambasadoriaus Kinijoje Andrejaus Denisovo žodžius, bet koks naujas susitarimas, pasirašytas V. Putino vizito Kinijoje metu, taptų tam tikra dovana. Kitokiu atveju, A. Denisovo manymu, šalys toliau tęs derybas.
