„Šviesiųjų naftos perdirbimo produktų kaina priklauso nuo „Platts“ agentūros sudaromo indekso, taip pat pasiūlos ir paklausos, kuri tuo metu yra rinkoje. Neabejotinai didelę įtaką turi ir valiutų kurso svyravimas, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio ir euro kursų santykis“, - teigė M. Linkaitis.
V. Rūkas vis dėlto atkreipia dėmesį, kad naftos kaina sudaro didžiausią dalį kuro kainoje, nepaisant to, kad tai yra mažiau negu pusė visos kainos. Tad, pasak jo, jeigu mažėja naftos kaina, kuro kaina taip pat turėtų kristi. Visgi jis pažymi, kad naftos perdirbimo marža – ką pasiima „Orlen Lietuva“ ar kitos perdirbimo gamyklos – šiuo metu yra nematytose aukštumose.
„Tai yra ne tik penkerių metų, bet turbūt ir dešimties metų aukštumos. Mes galime prisiminti, kaip prieš metus buvo apskritai galvojama, ką daryti su mūsiške Mažeikiuose esančia gamykla, nes ji buvo nerentabili, patirdavo nuostolių. Dabartinė situacija apsivertė visiškai priešingai – dabar yra uždirbami rekordiniai pelnai perdirbimo gamyklose“, - teigė V. Rūkas.
Visgi jis pažymi, kad galima tikėtis, kad kurį laiką žemas naftos kainų lygis laikysis.
V. Rūko teigimu, naftą pigina padidėjusi jos pasiūla iš JAV bei laukiamas Irano sugrįžimas į rinką.
„JAV įvyko skalūnų revoliucija, nes ši smarkiai sumažino naftos produktų importą, o senuosius barelius kažkur reikėjo parduoti, tad reikėjo mušti kainą. Prie naujausių spekuliacijų, be abejo, prisidėjo ir susitaikymas su Iranu, kuris naftos pasiūlą pasauliniu mastu gali padidinti gan ženkliai“, - teigė jis.
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.
