Namų savininkai metasi prie to, kas prieš kelerius metus smaugė

Prieš kelerius metus iki neregėtų aukštumų pakilusios rusiškų gamtinių dujų kainos gerokai nuo jų atbaidė nuosavų namų savininkus. Tačiau situacijai pagerėjus, pastebimas sugrįžtantis susidomėjimas dujiniu šildymu.

Tokias tendencijas fiksuoja tiek „Lietuvos dujos", tiek įrangos pardavėjai. Tiesa, pardavėjų duomenimis, gyventojus labai domina ir alternatyvios energijos įranga.

„Per pastaruosius dvejus metus pastebime didesnį norinčių prisijungti prie dujų tinklų vartotojų skaičių. Didesnį vartotojų susidomėjimą gamtinėmis dujomis paskatino pastaraisiais metais sumažėjusios gamtinių dujų kainos, euro įvedimas, geresnė situacija šalies nekilnojamojo turto rinkoje“, - DELFI sakė „Lietuvos dujų“ Paslaugų ir plėtros tarnybos direktorius Nemunas Biknius.

Per visus 2014 m. „Lietuvos dujos“ gavo apie 4,3 tūkst. vartotojų prašymų prisijungti prie dujų tinklų. Dujas naudoti pageidaujančių vartotojų skaičius pernai buvo beveik 10 proc. didesnis nei 2013 m.

Prie dujų sistemų prijungtų vartotojų skaičius 2014 m. lyginant su 2013 m. išaugo 17 proc. Pernai iš viso Lietuvoje buvo prijungta 3,6 tūkst. naujų gamtinių dujų vartotojų.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius sulaukta dviejų tūkstančių prašymų prijungti naujus vartotojus. Iš viso per šiuos metus planuojama prijungti apie 3 tūkst. naujų dujų vartotojų. Blogiausiais krizės metais, pavyzdžiui, 2009 m. buvo prijungta apie 2 tūkst. naujų vartotojų.

„Tikimės, kad šis skaičius ateityje nuosekliai augs. Tam sąlygas sudaro sumažėjusi dujų kaina, leidžianti naujiems vartotojams rinktis patogų šildymosi gamtinėmis dujomis būdą, o tiems, kurie buvo pakeitę šildymo būdą – grįžti prie dujų. Mažėjant gamtinių dujų kainai, ši kuro rūšis tampa vienu patraukliausių energijos šaltinių. Didėjanti konkurencija dujų rinkoje ir pastaraisiais metais iki istorinių žemumų nusileidusi naftos kaina, tikėtina, ilgainiui užtikrins dar patrauklesnę dujų kainą vartotojams ir didins vartotojų skaičiaus augimą“, – komentavo N. Biknius.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas svarsto, kad žmonės labiau domisi dujiniu šildymu dėl kelių priežasčių: atpigo dujos, sumažėjo statomų namų plotas, o jų savininkai nori būti mažiau priklausomi nuo būsto priežiūros.

„Paskutiniais metais, kai dujos pigo, pasikeitė žmonių požiūris į galimybę autonomiškai apsišildyti savo būstą. Taip pat pasikeitė statomų namų plotas, be to, ir apskritai daugiau statoma individualių namų“, - DELFI komentavo jis.

Anksčiau, pasak asociacijos vadovo, naujai statomo namo vidutinis plotas būdavo daugiau nei 200 kv. m, šiuo metu jis yra mažiau nei 150 kv. m.

„Kiek teko kalbėtis su žmonėmis, kurie šiuolaikinius namus šildo dujomis, tai jeigu per mėnesį jie už dujas sumoka 80 eurų, laiko, kad tai yra daug. Šildymas kietu kuru kainuoja apie 20-30 proc. pigiau, bet tuomet savininkas yra labiau pririštas prie katilo“, - kalbėjo D. Gedvilas.

Galėtų skatinti ir mokesčiais

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius didesnį susidomėjimą dujomis lemia ir gyventojų pajamos.

„Malkos visada bus pigesnės nei dujos, bet žmonės pirmuoju atveju neskaičiuoja savo darbo ir to, kad dirba kūriku. Objektyviai viską pasvėrus, žinoma, kad dujinis šildymas yra patogesnis, bet jo patrauklumą lemia pragyvenimo lygis“, - DELFI sakė jis.

Lietuva, anot pašnekovo, turi daug labiau išvystytus dujotiekius, prie kurių gali prisijungti individualūs namai.

„Apie 2007 m., kai kubinis metras dujų kainavo iki 0,57 euro (2 Lt), šis kuras buvo nežmoniškai brangus ir nepatrauklus. Todėl tuo metu visi bėgo nuo jų, kas galėjo. Tačiau dabar situacija keičiasi, valdžia priima sprendimus, kad buitiniams vartotojams kubinis metras kainuotų apie 0,43 euro (1,5 Lt)“, - kalbėjo V. Lukoševičius.

Apytiksliai skaičiuojant, iš dujų pagamintos šilumos kilovatvalandė kainuoja 4,34 euro centus, o kūrenant malkomis – apie 2 centus.

Energetiko nuomone, „Lietuvos dujos“ turėtų dėti didesnes pastangas prijungti kuo daugiau individualių vartotojų.

„Galbūt net reikėtų jiems taikyti PVM lengvatą, juk aplinkosaugos požiūriu yra labai pozityvus dalykas, nes malkomis kūrenami katilai labai teršia aplinką, išmeta nekontroliuojamos sudėties dūmus. Jeigu valdžios politika būtų skatinti mažųjų dujų vartotojų prisijungimą, būtų apkrova ir suskystintų gamtinių dujų terminalui, nereikėtų sukti galvos, kur dėti dujas, pagerėtų aplinkosauginė situacija, ypač priemiestiniuose kvartaluose“, - kalbėjo V. Lukoševičius.

Visi kiti šildymo būdai, pasak energetiko, netaps masiniais, nes esą tai rodo ir europinės tendencijos.

„Visoje Europoje yra labai aiški tendencija, jeigu yra priėjimas prie dujotiekių tinklų ir galima lengviau įsivesti dujinį šildymą, nėra geresnės alternatyvos už jį. Visi kiti būdai, pavyzdžiui, geoterminis, malkinis, medienos ar šiaudų granulių ir pan. šildymas yra skirti toms vietoms, kur nėra jokių galimybių atsivesti dujas. Tie, kurie nori būti labai žali, renkasi medienos granulių katilius, kuriuos galima automatizuoti. Šis kuras yra šiek tiek pigesnis nei dujos, o pigiausias lieka malkos“, - sakė jis.

Labai domisi alternatyviais būdais

Šildymo sistemas pardavinėjančios bendrovės „Vilpra“ duomenimis, tiek pernai, tiek šiemet fiksuojamas maždaug 10 proc. dujinių katilų pardavimo augimas. Tačiau labiausiai didėjo susidomėjimas alternatyviais energijos tiekimo šaltiniais – šių įrenginių parduodama 40 proc. daugiau lyginant su praėjusiais metais. Į šią įrenginių grupę patenką šilumos siurbliai, oro kondicionieriai, saulės kolektoriai.

„Dujinių katilų pardavimo augimas prasidėjo dar 2014 metais, kai krito dujų kainos. Jaučiasi susidomėjimas dujinių katilų kainomis, gauname nemažai užklausų specialistams apie techninius sprendimus, konkrečius dujinius katilus ir pan.“, - DELFI sakė bendrovės rinkodaros projektų vadovė Eglė Luotytė.

DELFI primena, kad visos Lietuvos suvartojamų dujų kiekis nuosekliai mažėja. Tai labiausiai lemia centralizuotai šilumą tiekiančių miestų perėjimas prie biokuro.

Per metus visa Lietuva sunaudoja 2,5 mlrd. kub. m dujų, trečdalis šio kiekio tenka trąšų gamintojai „Achemai“.