Per vieną naktį šildymas, karštas vanduo ir daugiabučiuose vonias šildantys „gyvatukai“ pabrangs 12 proc. Nors dar pernai premjeras Algirdas Butkevičius ramino, esą lengvata šildymui išliks iki šio Seimo kadencijos, tai yra iki 2016-ųjų, pabaigos, pavasarį parlamentarai atmetė siūlymą lengvatą pratęsti ir šilumos klausimo nebejudina.
Šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimu, biokuru šildomuose miestuose dėl padidėjusio PVM tarifo 60 kv. m buto senos statybos daugiabutyje šildymas pabrangs vidutiniškai 7 eurais per mėnesį. Savivaldybėse, centralizuotam šildymui naudojančiose gamtines dujas, senų daugiabučių gyventojams sąskaitos už šilumą išaugtų net 10 eurų.
Asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, dėl PVM lengvatos panaikinimo išlaidos šildymui per sezoną išaugtų vidutiniškai 40–60 eurų. Anot jo, ypač skausmingai tą pajustų nerenovuotų daugiabučių gyventojai.
Lietuvoje yra apie 17 tūkst. centralizuotai besišildančių daugiabučių. Iš jų renovuotų – vos 3,8 proc. (650), dar 5,3 proc. (900) atnaujinti iš dalies.
Visoje Lietuvoje daugiabučiuose yra apie 700 tūkst. butų. Kompensacijas už šildymą gauna apie 100 tūkst. Taigi 12 proc. išaugęs PVM per kišenę kirs maždaug 600 tūkst. namų ūkių.
Skausmingiausia Vilniui ir Panevėžiui
V. Stasiūno nuomone, naikinti PVM lengvatą šildymui yra gerokai per anksti ne tik todėl, kad nerenovuoti daugiabučiai suvartoja itin daug šilumos, bet ir neracionaliai paskirstytų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo sąnaudų. Būtent dėl to, pasak V. Stasiūno, iki 21 proc. PVM šoktelėjimą skausmingiausiai pajus Vilnius ir Panevėžys.
Šilumos tiekėjos, bendrovės „Panevėžio energija“ skaičiavimais, panaikinus PVM lengvatą, Panevėžio miesto gyventojams dviejų kambarių buto (50 kv. m) išlaidos vien šildymui per sezoną padidėtų vidutiniškai 25 Eur, trijų kambarių (65 kv. m) buto – 32,5 Eur.
Netekus PVM lengvatos, gyventojams padidėtų ne tik patalpų šildymo, bet ir karšto vandens bei cirkuliacijos – „gyvatuko“ išlaidos.
V. Stasiūno teigimu, Vilniuje ir Panevėžyje šilumos kainą gerokai sukelia gamtinių dujų suvartojimo kiekis. Šių savivaldybių šilumos tiekėjos nuperka daugiausia gamtinių dujų iš SGD terminalo, kur dujų kaina daugiau nei pusantro karto didesnė nei perkant biržoje ir daugiau nei du kartus viršija įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“ kainą.
Šiais metais net 67 proc. „Panevėžio energijos“ šilumai gaminti naudojamų gamtinių dujų sudarys brangios, perkamos iš terminalo.
„Šilumos tiekimo įmonės įstatymais įpareigotos pirkti ir vartoti brangias per terminalą atplukdomas dujas. Iš SGD terminalo perkamos dujos gerokai pabrangina šilumos kainą vartotojams. Terminalas garantuoja visos šalies energetinį saugumą, bet iš esmės jį išlaiko vien centralizuotai besišildantieji“, – teigė V. Stasiūnas.
Anot jo, jei „Panevėžio energija“ neturėtų prievolės pirkti gamtinių dujų iš SGD, panevėžiečiams 1 kWh šilumos energijos atpigtų maždaug 1 euro centu.
Šiuo metu šilumos kaina Panevėžyje yra didžiausia iš penkių Lietuvos miestų. Iš didmiesčių šildymas pigiausias Klaipėdoje – 4,14 cento už kWh, Panevėžyje dabartinė šilumos kaina siekia 6,44 ct už kWh. Net vilniečiai, visada garsėję aukštomis šilumos kainomis, jei birželį tektų šildyti būstus, mokėtų pigiau nei panevėžiečiai, tai yra 6,40 ct/kWh.
Prasiskolinę iki ausų
PVM lengvatos panaikinimas nuskurdintų ne tik gyventojus, bet būtų itin skausmingas ir pačios valstybės ar savivaldybių išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms. Šių metų pradžioje šilumos tiekėjams vartotojai buvo skolingi 275 mln. Lt. Maždaug trečdalį šios sumos – apie 79,7 mln. Lt – sudarė biudžetinių įstaigų skola.
Vien Panevėžyje vartotojai šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“ prasiskolinę 2,9 mln. Eur. Net 32 proc. šios sumos sudaro biudžetinių įstaigų skola. Įmonės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, net neabejojama, kad dėl PVM lengvatos panaikinimo išaugs nemokių vartotojų būrys.
Pasak V. Stasiūno, valstybės skola šilumininkams būtų dar didesnė, jei biudžetinėms įstaigoms būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir nemokiems gyventojams.
Pastariesiems įsiskolinus už šildymą tenka mokėti dar ir delspinigius, o valstybė dar 1993-iaisiais savo įstaigas nuo tokios prievolės atleido. Šilumos tiekėjų asociacija, matydama stabiliai augančią biudžetininkų skolą, prieš porą dienų išsiuntė raštą Vyriausybei dėl delspinigių skaičiavimo ir valstybės bei savivaldybių įstaigoms.
Valdžia užliūliavo
Seimas klausimą dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo svarstė dar balandį. Tačiau tuomet ši Liberalų sąjūdžio pateikta pataisa nesulaukė parlamentarų palaikymo. Iš tąkart posėdyje dalyvavusio 61 Seimo nario 34-i balsavo už tai, kad pataisa būtų grąžinta tobulinti. Tačiau apie jokį patobulinimą daugiau nebekalbama.
„Tokia Seimo narių pozicija jokių vilčių nekelia. Tą klausimą bandoma tyliai numarinti“, – mano V. Stasiūnas.
Premjeras A. Butkevičius dar praėjusių metų lapkritį teigė manantis, jog PVM lengvata šildymui išliks iki 2016-ųjų pabaigos. Premjeras ramino, kad netgi jei lengvata galios tik iki 2015-ųjų liepos 1-osios, į rudens sesiją susirinkę parlamentarai ją vėl pratęs, nebent, anot A. Butkevičiaus, įvyktų stebuklas – šiluma atpigtų 15–20 proc.
V. Stasiūnas įtaria, kad tokie premjero žodžiai užliūliavo ne tik parlamentarus, bet ir vartotojus.
„Vasarą, kai mokama tik už karštą vandenį, mažai kas pajus PVM padidėjimą. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad ir ruduo būna dar gana šiltas ir sąskaitos už šildymą dar negąsdina. O kai kitų metų pradžioje žmonės sulauks sąskaitų už gruodį ir pamatę kainą su 21 PVM pradės rėkti, politikai pasiteisins, kad traukinys jau nuvažiavo, kad kažkur pasaulyje karas, todėl ta lengvata – ne būtiniausias reikalas. Tad vartotojai mokės brangiai už šildymą, kaip dabar jau moka už SGD terminalo išlaikymą“, – prognozuoja V. Stasiūnas.
Socialinis teisingumas pagal Seimą
Kiek maždaug 600 tūkst. butų gyventojams ateinančią žiemą kainuos šiluma, vasaros atostogoms besiruošiantys Seimo nariai nė nesvarsto. Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas „darbietis“ Petras Narkevičius pripažįsta, kad galimybės dar šioje sesijoje išspręsti klausimą dėl PVM lengvatos šildymui – tik teorinės. Pavasario sesiją Seimas baigia birželio 30-ąją.
PVM lengvatos pratęsimo nesvarstė nei „darbiečio“ vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas, nei valdančiosios Darbo partijos frakcija.
Pasak komiteto pirmininko, centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui lig šiol taikomas ne 21 proc, o lengvatinis 9 proc. PVM tarifas valstybei per metus kainuoja 55 mln. Eur. Seimo narys mano, kad tokią paramą taikyti visiems šilumos vartotojams neteisinga.
„PVM lengvata naudojasi ir mažas pajamas gaunantieji, ir milijonus kainuojančius būstus centralizuotai šildantys gyventojai. Tai yra neteisinga“, – įsitikinęs P. Narkevičius.
Jo nuomone, valstybė turėtų remti tik gaunančiuosius mažas pajamas, tačiau uždirbantieji vidutinį šalies atlyginimą, šiuo metu siekiantį 543 Eur į rankas, neturėtų pretenduoti į tokią paramą.
„Jei šeimoje dirba du žmonės ir gauna vidutines pajamas, pragyventi ir sumokėti už šildymą, manau, gali“, – įvertino parlamentaras.
Apie išgales iš vidutinio atlyginimo sumokėti už 12 proc. pabrangusį šildymą, karštą vandenį ir „gyvatuką“ kalbančio Seimo nario atlyginimas siekia per 2027 Eur (7000 Lt) į rankas.
Papildomai Seimo nariams mokama apie 350 Eur (1200 Lt) parlamentinei veiklai – kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
