Birželio 4-5 d. Vilniuje vykstančiame Baltijos investuotojų forume dalyvausiantis M. Lundinas tvirtai tiki, kad Europoje iškastines žaliavas elektros energijos gamyboje ir toliau keis atsinaujinantys energijos ištekliai, elektros gamyba ir toliau lokalizuosis, o vartojimui vis didesnę įtaką darys sumanieji tinklai.
- Kokie artimiausi pokyčiai laukia elektros energijos rinkos?
- Šiuo metu Europa yra didelio pokyčio etape. Daugiau nei šimtą metų elektros energetika buvo gana stabilus ir vienodas verslas, o dabar mes matome judėjimą prie atsinaujinančių išteklių ir kartu su tuo ateina visos pasekmės. Viskas įvyko daug greičiau, nei rinkos dalyviai galvojo prieš dešimtmetį.
- Atsinaujinančių išteklių energetikos priešai vis pabrėžia, kad atsinaujinančių išteklių energetika daug brangesnė už tradicinę. Ką jūs apie tai manote?
- Šiuo metu atsinaujinančių išteklių energetika yra subsidijuojama visoje Europoje. Žinoma, tai yra politikų sprendimas. Tačiau kai kurie ekspertai taip pat sako, kad iškastinių žaliavų energetika taip pat yra subsidijuojama, tik kitokiu būdu.
Energetikos sektoriuje visada buvo visokių subsidijų formų. Šiuo atveju ir perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių yra politinis sprendimas.
Be to, jau dabar matome kaip per paskutinį dešimtmetį pigo tiek saulės, tiek vėjo energetika.
Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada atsinaujinantys energijos ištekliai taps pagrindiniu gamybos šaltinu. Tikiu, kad dauguma taip galvoja, tik klausimas – kada. Ar tai 5, ar 10, gal 25, o gal dar daugiau metų klausimas.
- Kokia politikų įtaka keičiant energetikos rinką?
- Čia dauguma dalykų yra priklausomi nuo politikos. Pavyzdžiui, Vokietijoje dabar svarstoma įvesti papildomą mokestį už CO2 taršą.
- Kaip manote, kokia ateitis laukia atominės energetikos?
- Sunku pasakyti. Galiu tik tvirtai teigti, kad bus naudojama mažiau iškastinio kuro ir daugiau atsinaujinančios energijos išteklių, tačiau, koks vaidmuo čia teks atominei energetikai, neįsivaizduoju.
Iš kitos pusės, atrodo, kad atominė energetika – pakankamai brangi ir čia kyla klausimas, ar ji sugebės išlikti konkurencinga.
- Kokia Jūsų prognozė dėl elektros energijos paklausos Skandinavijoje ir Baltijos šalyse?
- Skandinavijoje šiuo metu vartojimas yra susinormalizavęs ir nebeauga kaip anksčiau. Visą tai lemia besikeičianti pramonė Skandinavijoje, pavyzdžiui, mažėja popieriaus gamyba, kuriai reikia daug elektros energijos.
Be to, kai kalbame apie vartojimą verta paminėti sumaniuosius tinklus, kurie ateityje leis pritaikyti elektros energijos tiekimą pagal poreikį realiu laiku. Tai taip pat leis elektros energijos suvartojimui neaugti.
