Kadangi visada kuriamos ir sąmokslo teorijos, nepriklausomas prekeivis rinkose Maksimas Pavlovskis sako, kad labiausiai tikėtina versija, kodėl naftos kainos buvo rekordiškai žemos, – JAV ir Saudo Arabijos politinis susitarimas išstumti iš rinkos tokias konkurentes, kaip Venesuela, Iranas ir Rusija: „Kai naftos kaina ėmė smukti, Saudo Arabija padidino kainą pagal ilgalaikius kontraktus parduodama Europoje ir sumažino kainą JAV. Jie išlaikė šiokį tokį balansą, o Venesuelai, Iranui ir Rusijai naftos kaina 50 dolerių už barelį yra kritinė – naftos gavyba už tokią kainą yra nuostolinga.“
Kainos krito siekiant išstumti konkurentes?
Sako, prognozuoti naftos kainas tas pats, kas prognozuoti, koks oras bus po metų. Tačiau tai, ką išdarinėja naftos kainų kreivė pastarąjį pusmetį, glumina net ir labiausiai patyrusius žaliavų rinkų dalyvius bei ekspertus. Praėjusią vasarą prasidėjęs ritimasis žemyn stebino staigumu, o štai visai neseniai naftos vertė vėl šoktelėjo aukštyn. Nors kaina vis dar žema, apie 60 dolerių už barelį, tačiau per labai trumpą laiką pakilo daugiau kaip 10 dolerių. Taigi kas vyksta?
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas siūlo pradėti ne nuo šio, o nuo ankstesnio kainų laisvo kritimo žemyn. 2008–2009 m. rinkos stebėjo naftos pigimą nuo maždaug 150 dolerių iki vos 40 dolerių už barelį. Praėjusiais metais smukimas buvo labai panašus, tačiau, kaip pastebi V. Rūkas, šių iš pirmo žvilgsnio panašių situacijų priežastys yra visiškai skirtingos.
„Pirmas kritimas 2008 m. sietinas su sumažėjusia paklausa – buvo pasaulinė ekonomikos krizė, tad natūralu, kad sumažėjo naftos poreikis. Dabartinis kritimas sietinas su išaugusia pasiūla, kuri bene labiausiai išaugo JAV: dėl skalūnų atsirado labai daug naujos išgaunamos naftos, JAV labai sumažino savo importą, o visos Arabų šalys, tam tikros Afrikos, Lotynų Amerikos šalys kažkur tą naftą turėjo parduoti. Taigi tarp pardavėjų atsirado labai didelė konkurencija, lėmusi staigų ir didelį nuopuolį“, – kalba V. Rūkas.
Tačiau visada kuriamos ir sąmokslo teorijos. Kai kurios iš piršto laužtos, kai kurios paremtos gana svariais faktais. Nepriklausomas prekeivis rinkose Maksimas Pavlovskis sako, kad labiausiai tikėtina versija – JAV ir Saudo Arabijos politinis susitarimas išstumti iš rinkos tokias konkurentes, kaip Venesuela, Iranas ir Rusija.
„Kai naftos kaina ėmė smukti, Saudo Arabija padidino kainą pagal ilgalaikius kontraktus parduodama Europoje ir sumažino kainą JAV. Jie išlaikė šiokį tokį balansą, o Venesuelai, Iranui ir Rusijai naftos kaina 50 dolerių už barelį yra kritinė – naftos gavyba už tokią kainą yra nuostolinga“, – pastebi M. Pavlovskis.
Kokių problemų sulaukė naftą išgaunančios šalys
Pavyko išstumti konkurentes ar ne, parodys laikas, tačiau problemų šalims tikrai sukėlė. Anot V. Rūko, nors šiek tiek ir atsigaunančios, dabartinės kainos vis dar yra pragaištingos kai kurioms naftą eksportuojančioms šalims.
„Be Venesuelos ir Rusijos, reikėtų paminėti ir Nigeriją, Iraką, Iraną, kuris apskritai susiduria su eksporto problemomis dėl sankcijų, po karo atsigaunančią Libiją. Sunku visoms toms šalims, kurios eksportuoja daug naftos ir daugiau nieko neturi pasiūlyti. Kita vertus, Saudo Arabija, Jungtinių Arabų Emyratai, nors ten didžiąją dalį sudaro naftos ir dujų eksportas, turi gana žemas sąnaudų grindis ir gali konkuruoti“, – pastebi V. Rūkas.
Pavyzdžiui, Venesuela išgyvena didžiulę ekonomikos krizę. 96 proc. jos atsargų užsienio valiutomis yra iš naftos pardavimų. Tai sudaro pusę jos biudžeto, todėl taip dramatiškai smukusios žaliavos kainos atnešė ekonominę sumaištį šalyje. Šiuo metu Venesueloje fiksuojama didžiausia infliacija pasaulyje – ji siekia 70 proc. Ekonomikos prognozės taip pat nieko gero nežada. Naujausia prognozė grasina, kad šiemet infliacija šalyje pasieks beveik 200 proc.
Jau dabar Venesuelos gyventojai viską šluoja iš parduotuvių, nes stengiasi kuo greičiau išleisti pinigus, kurie nuvertėja tiesiog akyse. Stoja gamyba, užsidaro įvairios įmonės, žmonės praranda darbą. Venesuela tikisi palaikymo iš naftą eksportuojančių šalių organizacijos. Toks palaikymas būtų susitarimas mažinti išgaunamos naftos kiekį, kad kaina pakiltų. Tačiau susitarimo kol kas nėra.
Rusija taip pat stipriai paveikta tokios pigios naftos, tačiau sunku įvertinti realią įtaką, nes šaliai taikomos Vakarų sankcijos prisideda prie ekonomikos smukimo. Iranas, kuris taip pat priklausomas nuo naftos kainų, tikisi, kad jam bus atšauktos Vakarų sankcijos. Šiuo metu šalis negali parduoti 60 proc. išgaunamos naftos, todėl yra sumažinusi gavybą. Tačiau jei tarptautiniai stebėtojai patvirtins, kad Iranas dviem trečdaliais sumažino urano, reikalingo atominiam ginklui, gavybą, tuomet draudimas parduoti naftą bus panaikintas, ir Iranas žada vėl visu pajėgumu užkurti siurblius naftos gręžiniuose.
Kokią tai įtaką padarys, niekas nežino. Kaip sako ekspertai, tik laikas gali parodyti.
Nafta brangsta sumažėjus pasiūlai
Tačiau laikas parodė, kad nafta, kaip greitai pigo, gali labai greitai ir brangti. Pastarąjį mėnesį rinkos stebėjo žaliavos kainos kopimą aukštyn per daugiau kaip 10 dolerių.
M. Pavlovskis sako, kad to priežastys buvo paprastos ir akivaizdžios, o vienas paprasčiausių paaiškinimų – perteklius, per didelė pasiūla ir didelės atsargos JAV. „Pastarąsias tris savaites tos atsargos mažėja, vadinasi, mažėja pasiūla, nors paklausa išliko ta pati. Antra priežastis ta, kad pačioje Amerikoje mažėja skalūnų gavyba. Jau 22 savaites iš eilės uždaromos skalūnų gavybos kompanijos ir vietovės. Jei išliks tokia tendencija ir toliau mažės skalūnų gavyba, dar mažės pasiūla iš JAV, todėl kaina kils“, – svarsto jis.
Investuotojų asociacijos valdybos narys V. Rūkas sutinka, kad atsigavimas išties stiprus ir staigus, ir tai nėra neįprasta naftos ar kitų žaliavų rinkoje, ypač jei yra paklausa. Be to, JAV, kuri buvo viena iš pagrindinių šito didžiojo naftos kainų kritimo priežasčių, buvo sustabdyta daug naftos gavybos telkinių, nes skalūnų naftos išgavimo savikaina nemaža – galėtų siekti 50–70 ir daugiau dolerių už barelį.
„Taigi buvusi 40–50 dolerių kaina gerokai per maža, kad būtų išgaunama skalūnų nafta. Todėl skalūnų naftos segmente buvo atleista daug darbuotojų, uždaryti telkiniai ir taip sumažinta pasiūla. Natūralu, kad, kai pasiūla sumažėjo, o paklausa liko stabili ar net, sakyčiau, auga, nes pasaulio ekonomika vystosi neblogu tempu, kainų kilimas buvo visai natūralus, nors ir gana staigus“, – pastebi V. Rūkas.
Padėtį veikia OPEC narių nesutarimai
Tačiau žiniasklaidoje kalbėta ir apie kitas priežastis – apie neramumus Jemene. Kadangi Jemenas driekiasi greta kelio, kuriuo nafta yra eksportuojama kitoms šalims, bijota, kad neramumai gali sutrikdyti žaliavos tiekimą, ir rinkose kaina kiek šoktelėjo.
Taip pat rinkos sureaguoja į dolerio svyravimus bei nesutarimus naftą eksportuojančių šalių organizacijoje, dažnai vadinamoje OPEC. Anot V. Rūko, įvairios kalbos ir spekuliacijos kainą paveikia tik labai trumpam – dienai, dviem, o kartais vos kelioms valandoms.
Pasak V. Rūko, viską lemia natūrali paklausa ir pasiūla, o šiuo metu naftą eksportuojančių šalių organizacijos narių išgaunamos žaliavos kiekis pasaulyje mažėja, todėl organizacija turi vis mažiau įtakos. Be to, OPEC narės pradėjo nesutarti tarpusavyje, pradėjo nesilaikyti susitarimo arba nesutinka išgauti mažiau naftos, negu galėtų ir norėtų.
„Pavyzdžiui, Venesuelai gyvybiškai reikia išgauti kuo daugiau naftos ir kuo brangiau parduoti, kad finansuotų savo biudžeto deficitą ir gyvybinius poreikius. Venesuela turbūt niekada nesutiks mažinti naftos gavybos ir taip sumažinti savo pajamų, nes jai tų pajamų mirtinai reikia. Taip atsirado konkurencija net OPEC viduje ir tarp kitų pasaulio valstybių. Ypač tai buvo ryšku, kai Saudo Arabijos vadovai pareiškė, kad dalyvaus šioje konkurencinėje kovoje ir neketina prarasti savo rinkos dalies. Žinoma, vartotojams tai labai palanku“, – kalba V. Rūkas.
Stabilumo tikėtis neverta
Kad ir kas vyko iki šiol, dabar visiems labiausiai nerimą kelia, kas bus ateityje. Anot ekspertų, šioje rinkoje stabilumo niekada nebuvo ir būti negali, o svyravimai dažniausiai per dideli. „Žinoma, reikia suprasti, kad stabilus naftos kainos grafikas praktiškai neįmanomas. Jis visada, jei krinta, krinta šiek tiek per daug, o jei kyla, tai irgi šiek tiek per daug. Manau, kad šiuo metu pasaulio naftos rinkos ieško taško, kuris būtų optimalus tiek naftos išgavėjams, tiek pirkėjams“, – pastebi V. Rūkas.
Kai kurie ekspertai spėlioja, kad, kaip greitai nafta atpigo, taip greitai turėtų ir pabrangti. Gali būti, kad kainos šoktelės aukščiau, nei buvo prieš didįjį nuosmukį, tačiau kiti spėja, kad nieko panašaus būti negali ir kad panašios kainos gali išlikti net dešimtmetį. Anot kai kurių „Bloomberg“ apžvalgininkų, tikėtina, kad dabartinis lėtas brangimas duos signalą atsigauti skalūnų naftos gamybai JAV. Tai reikštų, kad pasaulyje ir vėl išaugtų pasiūla, o tada būtų neįmanoma išlaikyti aukštų kainų.
Vis dėlto V. Rūkas sako, kad dar vieno kritimo tikėtis neverta, nes žemesnė nei 50 dolerių už barelį kaina stipriai sumažino investicijas į naftos sektorių, todėl trumpuoju ir net vidutiniu laikotarpiu pasaulis susidurs su pasiūlos trūkumu, o kainos šiek tiek augs: „Natūralu, kad, jeigu jos atsigaus, bus įjungti siurbliai ir Amerikos rinkoje, vėl bus pradėta investuoti į naftos gavybos sektorių ir kainos stabilizuosis. Bet trumpu ar vidutiniu laikotarpiu, esu linkęs manyti, naftos kainos turėtų būti šiek tiek aukštesnės arba bent jau nekristi.“
Kils ar kris, nežinia. Kai kas prognozuoja, kad jau spalį turėtume vėl išgirsti naftos pumpavimo garsus JAV skalūnų naftos gavybos gręžiniuose. Ar dėl to ji pigs, o gal brangs, kaip pasielgs naftą eksportuojančių šalių organizacija, ar Iranui bus panaikintos sankcijos ir kaip tai paveiks rinkas, galų gale, kas nutiks tokioms valstybėms, kaip Venesuela, kurioms daugiau kaip pusmetį besitęsiantis pigios naftos periodas yra pragaištingas...
Klausimų daug – atsakymų dar daugiau. O tikro – nė vieno, nes, kaip sako pašnekovai, klausimas, o kas bus su nafta, vertas milijono. Nors gal ir dar daugiau.
