Paskutinę balandžio dieną paskelbta, kad Lietuvos pusė ketvirtadienį ryte gavo pranešimą iš Rusijos laivų, kad pasišalintų iš elektros kabelio „NordBalt“ tiesimo zonos iki 18 val. Oficiali priežastis - vykdomos pratybos. Tai DELFI patvirtinęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius skaičiavo, kad href="http:> nuo kovo Lietuva dėl panašių Rusijos veiksmų išsiuntė tris notas, tačiau negavo atsakymo.

Projektą „NordBalt“ įgyvendinančios bendrovės „Litgrid“ duomenimis, nuo 2014 m. balandžio, kai „NordBalt“ kabelis pradėtas kloti jūros dugnu, kelis kartus buvo gauti nurodymai kabelį tiesiančiam ar kabelį saugantiems laivams pakeisti savo buvimo teritoriją.

„2014 metų birželį toks nurodymas buvo pateiktas laivui „Topaz Installer“, kuris guldo kabelį į jūros dugną. Kadangi kabelio nuleidimo darbas tuo metu, kai gautas nurodymas, nebuvo pradėtas, laivas kelioms valandoms pakeitė savo buvimo vietą, o grįžęs pradėjo darbus. Šiais metais nurodymus pasitraukti iš buvimo vietos tris kartus per kovą-balandį gavo laivas, kuris saugo jūros dugne gulintį kabelį, paskutinį sykį – balandžio 30 d.“, - kalbėjo bendrovės komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.

Skelbiama, kad visais atvejais laivams buvo nurodyta pakeisti buvimo vietą nuo kelių iki keliolikos valandų.

„Kabelį klojančio laivo darbas nebuvo sutrikdytas, todėl projekto eigai šie įvykiai neturėjo reikšmės“, - apibendrino ji.

Margot Wallström
Visgi, šie veiksmai atgarsio sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, kur užsienio reikalų ministrės Margot Wallström atstovas spaudai Pezhmanas Fivrinas pateikė ministrės poziciją.

„Mes susisiekėme su Rusija ir pabrėžėme, kad tai, kas įvyko, yra nepriimtina“, - dėstė jis ministrės poziciją švediškam naujienų tinklalapiui dn.se.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie trukdymus įgyvendinti Lietuvai svarbius energetikos projektus. href="http:>

„Sudėtinga atsakyti, ar pats „NordBalt“ projektas traukia Rusijos dėmesį, ar tiesiog juo naudojamasi siekiant pakurstyti įtampą regione ar įbauginti, - komentavo R. Masiulis. - Buvo bandoma, ir vis dar yra bandoma, sumenkinti strateginių energetikos projektų svarbą, skleidžiamos abejonės dėl šių projektų būtinumo, jų įgyvendinimo skaidrumo. Šie bandymai tęsiasi ir dabar, kai dalis projektų yra pabaigti.“

R.Masiulis: menkina, nes nusivylusius lengviau paveikti

Lietuvos energetikos ministras dėsto, kad strateginių projektų menkinimas gali turėti dvejopą poveikį ir primena suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, kuris buvo įgyvendinamas R. Masiuliui vadovaujant „Klaipėdos naftai".

Rokas Masiulis
„Visų pirma, bandoma daryti tiesioginę įtaką projekto įgyvendinimui. Paskleidus abejonių dėl projekto būtinumo ar jo skaidrumo, gali būti siekiama apskritai sustabdyti jo įgyvendinimą. SGD terminalo atveju to padaryti nepavyko. Tačiau nepavykus sužlugdyti projekto kritika toliau pilama, siekiant sumenkinti jau ne tik patį projektą, bet žmones bei šalį, kuri tą projektą įgyvendino. Kitaip tariant, mėginama sumenkinti pasiekimus, kurie didina valstybės bei visų žmonių pasitikėjimą savimi. Nes savimi pasitikinčius ir savo pasiekimais besididžiuojančius žmones sunkiau paveikti, patraukti juos į savo pusę. Kur kas lengviau daryti įtaką nusivylusiems žmonėms“, - kalbėjo R. Masiulis.

Ministro nuomone, paprastai smogiama į didžiausius šalies laimėjimus ir ne tik energetikos srityje.

 href="http:>

„Mėginta menkinti ir Lietuvos narystę Europos Sąjungoje bei NATO. Kažkada buvo bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybės siekius. Galima ir taip pasakyti: jeigu Lietuvos atžvilgiu nedraugiškai nusiteikę asmenys kritikuoja mūsų pasiekimus ar bando trukdyti įgyvendinti svarbius projektus, vadinasi, judame teisinga kryptimi“, - apibendrino R. Masiulis.

Lietuvos ir Skandinavijos partnerystė dėl prekybos elektra yra naudinga Lietuvai dėl kelių priežasčių, paaiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas profesorius Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, kai pradės veikti elektros jungtis su Švedija, Lietuva ne tik taps nepriklausoma nuo rusiškos elektros.

Pašnekovas primena, kad Suomija ir Rusija taip pat turi elektros jungtis ir anksčiau elektra tekėdavo iš pigiau ją siūlančios Rusijos, o dabar situacija pasikeitė: rusai perka iš Skandinavijos. href="http:>

Vidmantas Jankauskas

Energetikas primena, kad elektros kainos skiriasi ir Baltijos šalyse: Estijoje jos apie 10-15 proc. mažesnės, nes elektros pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos - nepakankami. href="http:>

Elektros tiltas su Švedija „NordBalt“ turi pradėti veikti 2015 metų pabaigoje. 450 kilometrų ilgio „NordBalt“ kabelis į abi puses galės perduoti iki 700 megavatų elektros.

Tikėtis ramybės - naivu

Buvęs Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad trukdymas „NordBalt“ projektui yra daugiau techninio pobūdžio, nes šis projektas yra vykdomas naudojant Europos Sąjungos finansavimą ir yra BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan) plano dalis. 

„Yra mažai tikėtina, kad šis projektas dėl kokių nors priežasčių neįvyks, tačiau tikslas yra demonstruoti galią, kaip ir atliekant įvairias karines pratybas, pavyzdžiui, kai lėktuvai skrenda su išjungtais skrydžio davikliais, ar pastebimi per daug priartėję povandeniniai laivai“, - priminė A. Sekmokas.

Tačiau trukdymų strateginiams Lietuvos energetikos projektams iš Rusijos pusės buvo ne kartą ir ne du, tad tikėtis, kad jų mažės - naivu.

„Manau, sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų projektas bus pagrindiniu taikiniu, stengiantis, kad Baltijos šalys to nepasiektų. Rusija toliau stebės, kad nepajudėtų jokie su atomine energetika susiję projektai. Veikiausiai, bus bandoma veikti ir per Latviją, kad galimas dujų tiekimas iš mūsų terminalo per Latviją ir Estiją nevyktų“, - vardijo A. Sekmokas.

Jis primena, siekiant Lietuvą sujungti su kontinentine Europa ir atsieti nuo Rusijos, reikia susitarimų su Rusija.

„Mes matėme, kad 2012 m. pabaigoje derybos su Rusija ir Baltarusija nevyko, nes Rusija stengiasi, kad atsijungimas nuo Rusijos elektros perdavimo sistemos neįvyktų, o Europos Komisija laikosi pozicijos, kad turi būti pasiektas susitarimas. Lietuvai dabar svarbu toliau tiesti antrą elektros liniją su Lenkija, nepriklausomai nuo to, ar yra susitarimų. Kai jau techniškai abi linijos bus, tada bus galima toliau kalbėti apie atsijungimą“, - mano A. Sekmokas.

Pasak jo, pavojaus antrai elektros linijai su Lenkija dabar nėra, nes dėl jos sutariama su partnerėmis.

Skelbta, kad antrąją „LitPol Link 2“ jungtį planuojama nutiesti 2018–2020 m.

„Litgrid“ šiuo metu įgyvendina 347,5 mln. eurų vertės elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, kurį planuojama baigti 2015 m. gruodį. Planuojama 500 MW galios Lietuvos–Lenkijos jungties eksploatacijos pradžia – 2015 metų pabaiga.

Demonstravo galią ne kartą

Pavyzdžių, kaip buvo siekiama pakeisti Lietuvos apsisprendimą dėl strateginių projektų - ne vienas. A. Sekmokas primena, jo manymu, ryškiausius atvejus.

„Didžiausias trukdymas buvo susijęs su Visagino atomine elektrine. Klasikinis pavyzdys: Karaliaučiaus Baltijskaja atominės elektrinės projektas buvo tiesiogiai susijęs su plėtojamu Visagino atominės elektrinės projektu. Vos mums pasiekus sutarimą su „Hitachi“, ar parinkus technologiją, ar pradėjus kitą etapą, praėjus mėnesiui ar dviem kažkas naujo įvykdavo su Baltijskaja atominės projektu“, - vardijo jis.

Naudotos ir kitos poveikio priemonės, anot A. Sekmoko, paskelbus apie Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Valerijus Golubevas pareiškė, kad dėl to Lietuvai brangs dujos. 

Arvydas Sekmokas
„Kalbant apie SGD terminalą, iš „Lietuvos dujų“, kol jos dar buvo priklausomos nuo „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“, buvo labai didelis pasipriešinimas dėl magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą. Be jo terminalas būtų neveiksnus. Tai įrodė, kad mums būtinas Trečiojo energetiko paketo įgyvendinimas nuosavybės atskyrimo būdu, nes kiek teko kalbėti su „Lietuvos dujų“ tuometiniu generaliniu direktoriumi Viktoru Valentukevičiumi, buvo aiškus atsisakymas bandyti kokius nors žingsnius dėl šio dujotiekio tiesimo“, - prisiminė A. Sekmokas.

Energetikos specialistas primena, kad aiškiai buvo matyti ir Seimo nario Artūro Skardžiaus komisijos veiksmai, kuriais buvo galima pakenkti SGD projektui.

„A. Skardžiaus komisijos tikslas buvo vienaip ar kitaip sustabdyti SGD terminalo projektą“, - kalbėjo A. Sekmokas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2025)