Ši nutartis atveria kelią saulininkams lanksčiau prašyti kompensuoti faktiškai patirtas išlaidas, nepaisant to, kad jos buvo apmokėtos vėliau, t. y., tuo metu, už kurį išlaidos neturėtų būti kompensuojamos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką bendrovės „AgroSaulė5“ ir valstybei atstovavusio atsakovo – Valstybinės energetikos inspekcijos – byloje.

„2013 m. dalis verslininkų nusprendė investuoti į saulės elektrines ir užsiimti šia veikla. Vėliau, pasikeitus teisės aktams, tapo akivaizdu, kad verslas – nebepelningas, todėl Vyriausybė nustatė kompensavimo mechanizmą tiems, kurie nusprendė iš verslo pasitraukti. Tuo pagrindu buvo įkurta komisija, kuri turėjo svarstyti šių verslininkų prašymus kompensuoti patirtas išlaidas. Mano klientas buvo įsteigęs daugiau nei 20 energetika turėjusias užsiimti įmones, iš šio verslo nusprendė pasitraukti ir kreipėsi į komisiją su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas“, - situaciją paaiškino įmonėms atstovavęs advokatų profesinės bendrijos „Tailors“ advokatas Martynas Duksa.

Ginčas kilo dėl to, kad Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija nusprendė įmonėms nekompensuoti jos patirtos žalos.

„AgroSaulė 5“ atveju buvo siekiama įrodyti, kad komisija nusprendė klaidingai nekompensuoti 4 tūkst. Lt (1,158 tūkst. eurų) sumokėtų už nuomą, nes įmonė pinigus pervedė 2013 m. rugpjūtį, nors išlaidos patirtos 2012 m. rugsėjį – 2013 m. sausį, t. y. iki 2013 m. vasario 1-os, kaip tai numato kompensavimo taisyklės.

Įmonė iš bendrovės „Agrowill Mantviliškis“ už 800 Lt plius PVM per mėnesį išsinuomavo sklypą ir svirną.

M. Duksa skaičiuojama, kad vidutiniškai šio kliento atveju buvo prašoma vienai įmonei kompensuoti apie 8 tūkst. Lt (2,317 tūkst. eurų), tai - įmonės vadovų darbo užmokesčio, žemės ir pastatų nuomos ir kitos įmonių patirtos išlaidos.

„Problema buvo ta, kad komisija kompensavo labai nedidelę dalį, pavyzdžiui, jei prašoma 8 tūkst. Lt, kompensuojama 100 Lt paaiškinant, kad kitos išlaidos negali būti atlyginamos, nes jos faktiškai buvo patirtos vėliau nei galėjo būti patirtos. Dėl to buvo nuspręsta eiti į teismą ir ginčytis“, - sako M. Duksa.

Pasak jo, šiemet balandį priimtoje neskundžiamoje teismo nutartyje vienos įmonės atžvilgiu nustatoma, kad išlaidos turi būti kompensuotos.

Kaip elgsis komisija - neaišku

Advokatas sako, kad dabar belieka laukti, kaip pasielgs komisija, nes yra buvę atvejų, kai komisijos sprendimai atspindėjo kitokią nei teismo nuomonę.

Martynas Duksa
Foto: Bendrovės archyvas

„2013 metų pabaigoje klientui nusprendus inicijuoti teisminį procesą Komisija pakankamai ciniškai nesutiko su kliento pozicija. Tai tvirtina faktas, kad vienoje iš bylų komisijai pavėlavus pateikti apeliacinį skundą sprendimas įsiteisėjo ir įpareigojo komisiją iš naujo persvarstyti kompensaciją - teismo sprendime buvo pasakyta, kad išlaidos yra kompensuotinos. Bet komisija neįvykdė teismo sprendimo, t. y. iš naujo įvertino prašymą ir išlaidų nekompensavo“, - komentavo teisininkas.

Pasak jo, dabar laukiama komisijos veiksmų.

„Teismas pasakė, kad jeigu įmanoma įrodyti, kad išlaidos buvo faktiškai patirtos, nepaisant to, kad jos nebuvo apmokėtos, jas privalu kompensuoti. Turime aukščiausios instancijos teismo suformuotą precedentą ir visose kitose bylose, tiek mano kliento, tiek kitų verslininkų, kurie bylinėjasi dėl to, yra pasakyta, kad kompensuoti privaloma. Turime pirmą nutartį, įdomu, kaip į ją reaguos komisija“, - svarstė M. Duksa.

Teisminiai ginčai vyko nuo nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2015 m. pavasario.

„Noriu pabrėžti, kad mano klientai bylinėjasi ne dėl negautų pajamų ar patirtų išlaidų už brangios saulės elektrinių įrangos įsigijimą, o dėl faktiškai patirtų išlaidų ruošiantis plėtoti saulės energetiką, t.y. įmonių steigimo sąnaudų, žemės ir pastatų nuomos, ant kurių būtų statomos elektrinės, nuomos išlaidų ir kitų“, - kalbėjo M. Duksa.

Neskundžiamoje nutartyje parašyta, kad teisėjų kolegija nutaria Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinė energetikos inspekcija paaiškina, kad atsižvelgiant į praktikoje esančias administracines bylas, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė priešingai, kaip turi būti suprantamos ir taikomos Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo nuostatos, artimiausiu metu bus sprendžiama dėl prašymo atnaujinti procesą byloje.

2013 m. skelbta, kad šalies teismus užplūdo saulininkai, ieškinių sumos skaičiuojamos dešimtimis milijonų. Tuomet skelbta, kad Vyriausybė ketino kiekvienam saulės elektrinių atsisakusiam plėtotojui kompensuoti iki 100 tūkst. Lt.