Praėjusį rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris kaip tik dairosi naujų rinkų Azijoje, galinčių pakeisti klientus Europoje, paskelbė labai laukiantis investicijų iš Kinijos, kuriuos nusėstų didžiuliame naftos ir dujų telkinyje „Vankorskoje“, priklausančiame Rusijos valstybinei bendrovei „Rosneft“, skelbia „Reuters“.
Atokioje tundroje esantį naftos ir dujų telkinį jau kelis kartus aplankė delegacijos tiek iš Kinijos, tiek iš Indijos.
Kai kurie darbuotojai, kuriems buvo patikėta misija bendrauti su delegacijomis, konkrečiai iš Kinijos, netgi pradėjo mokytis mandarinų kalbos.
„Jokių problemų. Jeigu reikės, dirbsime su darbininkais iš Kinijos“, – sako naftos ir dujų gavybos skyriaus vadovo pavaduotojas Aleksejus Zyrianovas.
Visa „Vankorskoje“ telkinyje išgaunama nafta – per dieną ten išgaunama 440 tūkst. barelių žaliavinės naftos – jau keliauja į Rytus Rytų Sibiro-Ramiojo vandenyno vamzdynu, kuris turi atšaką, galinčią aprūpinti ir Kinijos šiaurės rytus.
Kinijos dabar siūlomos investicijos gali nuvesti žymiai toliau, nei Maskva kada nors galėjo pagalvoti.
Maskva itin retais atvejais svetimšaliams siūlo nuosavybę užtikrinančią dalį tokiuose dideliuose strateginiuose projektuose, nors Vakarų įtakingieji tokią iniciatyvą rodo jau labai seniai. Dar įdomiau tai, kad siūlymą pateikė ilgą laiką Maskvos varžove buvusi Kinija, kuri su Rusija dėl nesutarimų dėl sienos XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį vos neįsivėlė į tikrą karą.
„Rosneft“ oficialiai patvirtino pasiekusi pirminį susitarimą 10 proc. projekto „Vankorskoje“ perleisti būtent Kinijai.
Posūkis į Aziją
Kremliaus akys į Aziją pradėjo krypti beieškant naujų rinkų– tokia padėtis susiklostė Vakarų valstybėms praeitais metais Maskvai dėl veiksmų Ukrainoje pritaikius sankcijų.
Praeitais metais Kinija pakeitė Vokietiją ir tapo didžiausia Rusijos žaliavinės naftos pirkėja. Tai tapo įmanoma „Rosneft“ pasirūpinus susitarimais daugiau naftos tiekti Rytų Sibiro-Ramiojo vandenyno vamzdynu.
Nepaisant to, per pastaruosius metus per pusę atpigus naftai, pingant ir gamtinėms dujoms, Kremliaus gali laukti nemenkas iššūkis – pasinaudojęs susiklosčiusia situacija, Pekinas gali pareikalauti Maskvai ne itin palankių investavimo sąlygų.
Kiti energetikos projektai, tiesiogiai priklausantys nuo Kinijos paklausos, taip pat susiduria su kliūtimis. „Reuters“ antradienį, kovo 7 dieną, skelbė, kad suskystintų gamtinių dujų gamyklos Ramiajame vandenyne esančioje Sachalino saloje, kurios pagrindinis tikslas buvo rūpintis eksportu į Aziją, statybos gali įstrigti net keleriems metams.
„Vankorskoje“ – didžiausia naftos ir dujų radimvietė Rusijoje, aptikta per pastaruosius tris dešimtmečius. Ji itin svarbi Maskvai, nes naftos atsargos vakarų Sibire, Rusijos naftos gavybos širdyje, sparčiai senka.
„Tai naujasis Kuveitas“ – teigia vyriausiasis „Rosneft“ priklausančios bendrovės „Vankorneft“ inžinierius Aleksandras Čerepanovas.
Darbininkai išdidžiai pasakoja galintys dirbti net ir pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis.
„Kartais dėl stingdančio šalčio lūžinėja veržliarakčiai. Vasarą viskas gerai. Tereikia purškalo nuo vabzdžių“, – teigia vienas iš ten dirbančių rusų Genadijus.
Pasaulyje itin mažai tokių atokių vietovių, kur dirba ir gyvena žmonės. Iki artimiausio oro uosto Igarkoje –2 valandos skrydžio sraigtasparniu. Maskva net už 2800 kilometrų.
Rusijos viceministras Arkadijus Dvorkovičius kovą sakė, kad Rusija jau peržengė „psichologinį barjerą“ ir yra pasirengusi Kinijai pasiūlyti dalį angliavandenilių rezervų kontrolės.
Rusijos energetikos ministerija prognozuoja, kad į Aziją siunčiamų naftos ir naftos produktų dalis iki 2035 metų išaugs dvigubai – iki 23 proc. Jau 2020 metais Rytų Sibiro-Ramiojo vandenyno vamzdyno galia bus padidinta iki 80 mln. tonų (1,6 mln. barelių per dieną).
Nepaisant to, ribotoje naftos gavybos Sibire sferoje svetimšaliai ir toliau nepageidaujami. Kai vienas Rusijos žurnalistas darbininkų valgykloje paprašė sumuštinio (angl. sandwich), ten dirbančiai moteriai nedelsiant kilo įtarimų. „Tai užsienietiškas žodis. Jūs šnipas?“, – paklausė.
