VSD dokumente taip pat nurodoma, kad Rusija ir toliau sieks silpninti Lietuvos energetininį savarankiškumą, aktyviai investuos į Kaliningrado srities ir Baltarusijos energetinius objektus.

Kauno technologijos universiteto profesorius Jonas Gylys DELFI sakė manantis, kad baltarusiai savo jėgainę šalia Lietuvos sienos rusų pinigais pastatys.

„Abejoju dėl skelbiamų datų (pirmojo reaktoriaus veiklos pradžia planuojama 2018 m. - DELFI), bet greičiausiai jie pasistatys tokį objektą rusų pinigais. Kai pradingo mūsų Ignalinos atominė elektrinė, tokio objekto šiame regione reikia. Mes snaudžiame, tai jie pasistatys“, - kalbėjo jis.

Lietuvos VSD duomenimis, 2014 m. Astravo AE statybų aikštelėje buvo atliekami parengiamieji darbai, techniškai sudėtingi statybos darbai bus pradėti 2015 metais. Jeigu grafiko ir toliau bus laikomasi, pirmasis Astravo AE reaktorius turėtų būti parengtas eksploatuoti 2018 m., o antrasis – 2020 m.

Tuo metu dėl planų Kaliningrado srityje yra daugiau nežinomųjų. VSD duomenimis, projekto statyba šiuo metu yra sustabdyta.

„Kaliningrado srityje, mano žiniomis, pagal vartojimo poreikį turimų galių pakanka. Statyti atominę elektrinę neturint galimybių akumuliuoti energiją, kaip buvo planuota, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, nelabai matau prasmės. Mano nuomone, tai yra labiau politika nei ekonomika“, - pripažino pašnekovas.

Esame stipriai pažeidžiami

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje pradėjęs veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas suteikė Lietuvai galimybę gauti dujas ne tik per Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vamzdį, tačiau dar neišspręsta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekimo.

„Kol kas jautriausia vieta lieka elektros energetika. Kol mes neturėsime ekonomiškai pagrįstų elektros gamybos šaltinių, kol bus ryšiai su Rusija be alternatyvos, kol nėra jungčių su Švedija ir Lenkija, tol mes esame stipriai pažeidžiami“, - komentavo Kauno technologijos universiteto profesorius.

Šiuo metu Lietuva yra bendroje elektros sistemoje su Rusija, Baltarusija, kuri vienijo visą buvusią Sovietų sąjungą. Elektros jungtis su Švedija turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje.

„Per sistemą galima sustabdyti elektros tiekimą, galbūt ne ilgam laikui, bet dienai kitai prikiaulinti tikrai galima. Panašiai galima padaryti, kaip buvo padaryta su „Družba“ (naftotiekis į Mažeikius uždarytas remontui neribotam laikui - DELFI), nenoriu spekuliuoti šiuo klausimu, bet galima tai padaryti. Ko gero, Europoje nėra tokių šalių kaip Lietuva, kuri būtų absoliučiai priklausoma nuo elektros importo arba gamintų elektrą nekonkurencinga kaina“, - kalbėjo J. Gylys.

Pernai Lietuva importavo 69 proc. reikiamos elektros ir yra didžiausią elektros deficitą turinti valstybė tarp Baltijos šalių. Maždaug pusę importuotos energijos sudarė rusiška elektra.

„Jeigu nekreiptume dėmesio į ekonomiką, Lietuva reikiamos elektros kiekį gali pasigaminti pati: paleidžiame Elektrėnų elektrinę ir mums to visiškai pakanka. Žinoma, esmė yra kaina. Dabar Elektrėnuose pagaminta elektra kainuoja gerokai brangiau nei mes galime nusipirkti rinkoje. Skirtumas gali būti nuo kelių dešimčių procentų iki kartų“, - kalbėjo profesorius.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vasarį Lietuvos elektros biržoje elektra be transportavimo ir PVM kainavo 3,96 euro centus už kilovatvalandę, o tuo metu skaičiuojama, kad Elektrėnų elektrinėje pagaminta elektra kainuoja 11,86 euro centus.

Pašnekovo nuomone, Lietuvai reikėtų sekti britų ir lenkų pavyzdžiu, kurie stato naujas atomines elektrines.

„Lieku prie savo ankstesnės nuomonės, kad Lietuvai reikia spartinti naujos AE projektą. Būtina turėti bazinę elektros energijos gamybą, tada reikia rinktis tarp šiluminės ir atominės elektrinės. Šiluminė elektrinė yra gerai tol, kol organinio kuro kaina yra pastovi ir yra gavybos alternatyvos. Tuo metu branduolinio kuro kaina sudaro nedidelę dalį galutinės elektros kainos, yra galimybė kuro gauti iš įvairių šaltinių. Be to, Lietuvoje yra padaryta didžiulis įdirbis“, - sakė J. Gylys.

Profesoriaus vertinimu, jeigu Vyriausybė apsispręstų, o Japonijos bendrovė „Hitachi“ imtųsi įgyvendinti projektą, elektrinę galima pastatyti per penkerius metus.

„Kalbant apie elektros iš AE brangumą, tai svarbu su kuo lyginama. Jeigu lyginama su Elektrėnų elektrine, saulės, vėjo energetika, tai tikrai yra nebrangu. Žinoma, lyginant su esama rinkos kaina yra šiek tiek brangiau. Tačiau ar ši kaina tokia bus visą laiką? Juo labiau, jeigu kitos šalys paseks Vokietijos pavyzdžiu ir uždarys pigią elektrą gaminančias atomines elektrines, tada ir rinkoje kaina bus kitokia“, - kalbėjo jis, paklaustas, ar ne per brangi būtų naujos AE gaminama elektra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (507)