Jordanija beveik 98 proc. elektros gauna iš naftos ir jos produktų. Šalies valdžiai patenkinti elektros paklausą darosi vis sudėtingiau – kiekvienais metais dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pramonės plėtros ji ūgteli 7 proc.
Sutartis, kurią Jordanija pasirašė su Rusijos valstybine bendrove „Rosatom“, numato dviejų reaktorių branduolinės jėgainės statybas Amroje, karalystės šiaurinėje dalyje. Tikimasi, kad darbai bus baigti jau 2022 metais.
„Rusijos technologijas pasirinkome po kruopštaus atrankos proceso, jos, kalbant apie elektros gamybą ir galimybę gamintis elektrą prieinama kaina, puikiai atitiko šalies keltus reikalavimus“, – per spaudos konferenciją sakė Jordanijos branduolinės energijos komisijos pirmininkas Khaledas Toukanas.
Sutartyje numatytas projekto įgyvendinamumo tyrimas, statybų vietos ir poveikio aplinkai įvertinimas. Jordanija viliasi, kad vieną dieną šalies branduolinė jėgainė galės pasirūpinti beveik 40 proc. elektros paklausos.
Rusiją Jordanija šiam projektui pasirinko dar 2013 metų spalį. Tikimasi, kad pirmasis iš dviejų generatorių elektrą gaminti pradės 2022 metais, dar po dvejų metų pradės veikti ir antrasis.
„Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka teigia, kad bendradarbiavimas su Jordanija atvers duris sandoriams dėl branduolinio kuro tiekimo.
„Branduolinė jėgainė įkūnija strateginę dviejų šalių partnerystę“, – pareiškė A. Kirijenka.
Rusija, intensyviai besižvalganti į pelningas naujas rinkas savo branduolinėms technologijoms ir kenčianti nuo Vakarų šaliai pritaikytų ekonominių sankcijų, padengs 49 proc. projekto išlaidų, likęs 51 proc. guls ant Jordanijos pečių.
Vasarį Maskva ir Kairas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo statant pirmąją Egipto branduolinę jėgainę. Toks sprendimas priimtas šalyje viešint Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Šiais metais „Rosatom“ pasirašė susitarimą statyti du branduolius reaktorius Vengrijoje. Bendrovė tikisi, kad bus tęsiamas bendradarbiavimas su Iranu ir susitarta dėl naujų reaktorių statybų. 2011 metais Irane pradėjo veikti Bušehro jėgainė.
„Rosatom“ investicijų programa, finansuojama iš Rusijos valstybės biudžeto, leidžia per metus branduolinių jėgainių statyboms Rusijoje ir užsienyje išleisti apie 300-350 mlrd. dolerių (273-319 mlrd. Eur). Po 2011 metais įvykusios Fukušimos tragedijos šis verslas vertinamas atsargiau, nuogąstaujama dėl tokių jėgainių saugumo.
