„Arbitražo teismui patenkinus Lietuvos reikalavimus, jai būtų priteista permoka už dujas. Kitaip tariant, pinigai teisiškai priklausytų valstybei. Tačiau byloje tiesioginę žalą patyrė Lietuvos vartotojai – tiek gyventojai, tiek verslo įmonės. Todėl Vyriausybė įsipareigoja teigiamo arbitražo sprendimo atveju visą naudą perduoti Lietuvos vartotojams“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Vyriausybė pasitarime trečiadienį priėmė protokolinį sprendimą ir pavedė Energetikos ministerijai parengti siūlymus dėl tinkamiausio būdo, kuriuo vartotojams būtų perduota nauda, bei parengti atitinkamus teisės aktų projektus.
„Vyriausybė siekia apginti vartotojų interesus, kurie buvo pažeisti, „Gazprom“ nesilaikant „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties įsipareigojimo tiekti dujas teisingomis kainomis. Įsipareigojimas perduoti naudą vartotojams yra dar vienas žingsnis, ginant vartotojų interesus“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Byla Stokholmo arbitražo teisme inicijuota, „Gazprom“ pažeidus „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį, kurioje „Gazprom“ įsipareigojo tiekti dujas Lietuvai teisingomis kainomis.
Tikėtina, kad pinigai būtų pervesti į valstybės biudžetą, tačiau neaišku, ar jie būtų išmokėti tik dujų, ar ir kitiems vartotojams. Tačiau neatmetama, kad lėšos galėtų būti skirtos visuomenei svarbiems dujų infrastruktūros projektams.
Stokholmo arbitražo posėdis planuojamas šių metų vasarą, o sprendimas būtų paskelbtas rudenį. Lietuva pernai lapkritį pateikė atsiliepimą į atsakovo „Gazprom“ pareikštą atsiliepimą (dubliką), o pavasarį pastarasis pateiks dar vieną savo atsiliepimą (tripliką).
Kai kurie BNS kalbinti analitikai sako, kad Vyriausybės noras parodyti „Gazprom“, jog pinigai už permokėtas dujas bus grąžinti galutiniams vartotojams yra geras sprendimas ir gali pasitarnauti jai arbitražo byloje.
Vyriausybė arbitraže reikalauja „Gazprom“ vartotojams grąžinti permoką už dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Ieškinio suma oficialiai neskelbiama, tačiau, pasak šaltinių, ji artima 1,4 mlrd. eurų.
Procesas inicijuotas 2012 metais praėjusios Vyriausybės, o dabartinės Vyriausybės vadovai nuolat teigė, kad šio ieškinio Lietuva neatsiims.
Tikėtina, kad siekdamas paveikti Stokholmo arbitražą, o galbūt ir Europos Komisiją, kuri grasino nubausti „Gazprom“ už per dideles dujų kainas Rytų Europos klientams, Rusijos koncernas pernai gegužę 21 proc. sumažino dujų kainą bendrovei „Lietuvos dujos“.