Ketvirtadienį Naujininkų rajono pramoninėje dalyje, bandymo-derinimo režimu pradėjo veikti „E energija“ grupės biokuro katilinė – pirmoji reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo biokuro katilinė sostinėje. Analogiška katilinė Kaune jau dirba nuo praėjusių metų balandžio, o Klaipėdoje – beveik 10 metų. Apie tai praneša bendrovė „Pramonės energija“, kuri yra „E energija“ grupei priklausanti bendrovė.

„Šiuo projektu pagaliau pasiekėme prieš keletą metų iškeltą strateginį „E energija“ grupės tikslą – gaminti šilumą iš biokuro trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir taip prisidėti prie bendro šilumos kainų mažėjimo Lietuvoje. Mūsų katilinė vystoma su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir yra pirmoji reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo katilinė Vilniuje, kuriai šilumos kainą nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tikimės, kad su mūsų katilinės atidarymu Vilniuje įvyks šilumos kainų lūžis, kaip tai pernai įvyko Kaune“, – sakė Gediminas Uloza, „E energija“ grupei priklausančios bendrovės „Pramonės energija“ direktorius.

Praėjusiais metais Kaune pradėjus dirbti net kelioms nepriklausomų šilumos gamintojų valdomoms biokuro katilinėms šiltuoju metų sezonu biokuru jau buvo galima patenkinti visą šilumos energijos poreikį. Pranešime teigiama, kad miestams tai dvejopa nauda: nereikia skolintis investicijoms, o privatūs gamintojai sugeba pasiūlyti iš tiesų konkurencingą šilumos kainą. Maža biokuro kaina rinkoje ir instaliuotos katilinių galios perteklius verčia tiekėjus konkuruoti kaina – tai ir yra geriausia žinia centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį perkantiems gyventojams. Klaipėdoje analogiška situacija fiksuota dar 2013 metais, pradėjus veikti atliekų deginimo elektrinei.

Naujoji katilinė pastatyta Vilniaus pakraštyje esančioje pramoninėje zonoje, buvusios UAB „Spindys“ gamyklos teritorijoje Geologų gatvėje. Po statybos leidimo gavimo praėjusių metų rugsėjį rangovų UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Alvora“ pastangomis buvo nutiesta 400 metrų ilgio šilumos trasa, įrengta nauja šilumos kamera, rekonstruotas pastatas bei sumontuota įranga, o iki vasaros planuojama pilnai sutvarkyti ir katilinės aplinką. Katilinėje sumontuoti du po 8 megavato galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendrą galią padidinantis dar 3,2 megavato. Visu pajėgumu veikiančioje katilinėje per dieną šildymo sezono metu bus sunaudojama apie 600 kubinių metrų biokuro. Žiemą katilinė gamins apie 5 proc. Vilniui reikalingos šilumos energijos, o vasarą ji galės patenkinti apie penktadalį kašto vandens poreikio. Katilinėje įdiegtos modernios aplinkos apsaugos technologijos, o katilinės dūmai valomi trimis pakopomis (sausuoju ir šlapiuoju būdu). Iš viso jau sukurta 10 naujų darbo vietų, o kitą šildymo sezoną planuojama priimti dar 4 specialistus.

Bendros projekto investicijos Vilniuje sudaro apie 7 mln. eurų, iš kurių 1,7 mln. eurų – ES struktūrinių fondų lėšos iš ES Sanglaudos fondo pagal 2012 metų spalio 22 d. UAB „Pramonės energija“ su LR ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Finansavimas projektui skirtas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ 4 priemonių grupės "Atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas" priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ (VP3-3.4-ŪM-02-K).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)