Ekologija ir utilizacija

Laiškas V. Putinui buvo nusiųstas pirmadienį. Jį pasirašė „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, „Gazprom neft“ vadovas Aleksandras Diukovas, „Surgutneftegaz“ vadovas Vladimiras Bogdanovas, „Bašneft“ vadovas Aleksandras Korsikas ir „Tatneft“ vadovas Nailis Maganovas. „Rosneft“ prezidentas Igoris Sečinas padėti savo parašą atsisakė, rašo rbc.ru.

V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas RBK nurodė, kad laiškas kol kas negautas.

Naftos bendrovės rašo turinčios virtinę su mokesčiais nesusijusių finansinių sunkumų (mokėjimų, rinkliavų, baudų), kuriuos sumažinus, ekonominė padėtis naftos pramonėje žymiai pagerėtų. Savo pageidavimus naftos įmonės suskirstė į keturias grupes.

Pirmąsias dvi grupes sudaro prašymai atsisakyti pertekliaus reikalavimų, kurie kelia materialinių išlaidų, taip pat laikinai sušvelninti arba atidėti virtinę griežtų reikalavimų, daugiausia susijusių su mokesčiais už gamtos turtų naudojimą ir ekologiją. Tokie mokėjimai „dabartinės ekonominės padėties sąlygomis yra besaikiai“, pažymi bendrovės.

Trečioje ir ketvirtoje grupėje prašoma pašalinti prieštaravimus teisinėje bazėje. Pirmiausia krizės periodu (iki 2018 metų) turėtų būti sumažinti koeficientai, pagal kuriuos skaičiuojamos baudos už normas viršijantį šalutinių naftos dujų (ŠND) deginimą, ir peržiūrėta investicijų į ŠND utilizavimo technologijas skaičiavimo tvarka.

Naftininkai taip pat prieštarauja, kad įsigaliotų įstatymas, numatantis sukurti likvidacinius fondus, kurie jau 2016 metais įšaldytų sąskaitų lėšas galimai ekologinei žalai likviduoti, ir prašo atidėti šį įstatymą bent iki 2018 metų. Atskirai jie prašo peržiūrėti mokėjimus už gamybos atliekų utilizavimą, vandens tiekimą ir miškų apsaugą. Galiausiai reiškiamos pretenzijos perleisti energetinių kompleksų objektų apsaugą tik Energetikos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai.

Be I. Sečino parašo

Igoris Sečinas
Foto: RIA/Scanpix

Pasak vienos iš laišką pasirašiusių bendrovių šaltinio, šiame laiške siūlomas iniciatyvas palaiko visi jį pasirašę naftos bendrovių vadovai. Šie pasiūlymai buvo ruošiami daugiau kaip mėnesį. Bendrovei „Rosneft“ taip pat buvo siūloma pasirašyti šį dokumentą ar pasiūlyti savo korekcijas, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta ir laiškas buvo išsiųstas be „Rosneft“ vadovo parašo.

RBK pašnekovas pažymėjo, kad nė vienas iš pasirašiusių vadovų tiesioginių derybų su I. Sečinu neinicijavo: laiško tekstas buvo siunčiamas „Rosneft“ darbuotojams, atsakingiems už ryšius su valstybiniais organais. Savo ruožtu „Rosneft“ atstovas RBK pranešė nieko nežinąs apie tokį laišką. Tačiau jis pabrėžė, kad jame išdėstyti reikalavimai įmonei yra neaktualūs: pavyzdžiui, jai buvo palikta teisė turėti nuosavą saugumo tarnybą.

„Rosneft“, taip pat „Lukoil“, „Bašneft“ ir „Gazprom neft“ spaudos tarnybos laiško turinio nekomentavo. Susisiekti su „Tatneft“, „Surgutneftegaz“ ir Aplinkos apsaugos ministerijos atstovais nepavyko.

Pareigūnų atsakymas

RBK šaltinis iš Aplinkos apsaugos ministerijos aiškino, kad žinyba nėra pasirengusi dėl krizės švelninti kai kurias sankcijas. Baudos už ŠNG deginimą 2014 metais padidėjo tik dėl infliacijos. Tuo tarpu likvidacinių fondų įstatymo dar neperžiūrėjo pati Rusijos Dūma ir 2016 metais jis gali neįsigalioti, nes įstatymą dar reikia tobulinti. Draudimas nuo galimų ekologinių katastrofų ir padarytos žalos iš naftininkų nepareikalaus didelių lėšų: įnašai šiam draudimui numatyti tik naujoms gavybos vietoms ir tai tik tuomet, kai prasidės jų eksploatacija. Tai reiškia, kad ši priemonė gali įsigalioti ne anksčiau 2018 metų (to ir prašo bendrovės).

Ministerija jau padarė nuolaidų, pavyzdžiui, dėl naudingųjų iškasenų mokesčio augimo pasiūlydama perpus sumažint vienkartinį mokestį už naudojimąsi žemės turtais: pagal ankstesnę įstatymo redakciją toks mokestis turėjo sudaryti 10 proc. mokamo naudingųjų iškasenų mokesčio, skaičiuojamo pagal vidutines metines naftos ar dujų bendrovės gavybos apimtis, o pagal naują tvarką – tik 5 proc.