Per šiuos metus UAB „Pelnesa“ vadovas E. Pužauskas sukūrė ne vieną prototipą, užpatentavo keletą naujų technologijų ir viską sudėjęs į vieną kietojo kuro katilą pasiūlė rinkai.
„Laiko reikėjo, nes buvo sukurta daug įvairių prototipų, matuojami jų gaunami rodikliai: šilumos kiekio atidavimas, ekonomiškumas, kuro sunaudojimas. Būtent todėl reikėjo kurti pakankamai daug modelių“, - kalbėjo kietojo kuro katilo „Degera“ kūrėjas. Prie idėjos sukurti efektyvesnį kietojo kuro katilą lietuvis pradėjo dirbti po to, kai buvo pastebėta, kad kad kietuoju kuru energija išgaunama neefektyviai – nėra pasiekiama galima išgavimo riba.
E. Pužauskas teigė, kad pirmieji patobulinti katilai buvo pradėti realizuoti jau po penkerių kūrybos metų, tačiau prireikė dar tiek pat, kol buvo sukurtas kietojo kuro katilas, kuriuo pasiekiamas 95 proc. naudingumo koeficientas.
Pašnekovo teigimu, tokį aukštą naudingumo koeficientą pavyko pasiekti kietojo kuro katile sugebant pasiekti aukštą apie 1500 laipsnių temperatūrą.
E. Pužauskas teigė, kad kuriant katilą didžiausius iššūkius kėlė temperatūros išgavimo ir suvaldymo procesai.
Doktorantūros studijas mechanikos-inžinerijos srityje bebaigiantis verslininkas teigė, kad kietojo kuro katilo kūrybos procesas jau užbaigtas, todėl ruošiamasi lietuvišką gaminį pristatyti rinkai.
„Jau vyksta derybos su didžiausiais prekybos tinklais. Dėl kainų galutinio neapibrėžtumo viskas dar derybų lygmenyje, bet vasarą turėtų prekyba prasidėti“, - teigė jis.
E. Pužauskas savo sukurtam kietojo kuro katilui mato perspektyvų ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje Estijoje. Pasak jo, katilus būtų galima pardavinėti ir Vokietijoje. Vis dėlto didžiausias potencialas – nuo šaltų žiemų kenčiančiose šalyse.
Paklaustas, ar sugebės klientams pasiūlyti konkurencingą kainą, E. Pužauskas teigė atsižvelgiantis į rinkoje esančius produktus ir įmonės patiriamus kaštus.
Lietuvio sukurtame kietojo kuro katile naudojamas 2010 m. užpatentuotas dujų deginimo degiklis, kuris suteikia aukštą deginimo temperatūrą.
Taip pat katilas suteikia galimybę naudoti tam tikras gamybines atliekas, kaip kurą.
Populiariausi Utenos regione
Kietojo kuro katilais prekiaujančios įmonės „Vilpra“ atstovė Eglė Luotytė teigė, kad kieto kuro katilo naudingo veikimo koeficientas priklauso nuo katilo tipo, naudojamo kuro, katilo sumontavimo schemos bei kitų veiksnių.
Pasak jos, dujų generacijos principu veikiančių katilų naudingumo koeficientas siekia 81-89 proc., tiesioginio degimo katilų – 72-82 proc., granulinių katilų – iki 90 proc.
Bendrovės atstovė taip pat paminėjo ir daugiau inovatyvumu pasižyminčių lietuviškų kieto kuro katilų. Pavyzdžiui, „Astra“.
„Šis veikia dujų generacijos principu. Priklausomai nuo dūmų ir termofikacinio vandens katile temperatūros, automatiškai reguliuojami ventiliatoriaus apsisukimai, užtikrinantys tolygų degimo procesą ir aukščiausią naudingo veikimo koeficientą iki 90 proc.”, - pasakojo ji.
Pašnekovė vardijo, kad tarp pirkėjų Lietuvoje populiariausi lietuviški, čekiški ir lenkiški kietojo kuro katilai.
Taip pat pastebima, kad didžiausią paklausą kieto kuro katilai turi Utenos regione.
„Naujos statybos objektuose paskutiniu metu jaučiamas kieto kuro katilų poreikio sumažėjimas. Nemaža dalis statytojų renkasi geoterminio šildymo būdą, įsigydami šilumos siurblius „žemė-vanduo“, „vanduo-vanduo“, „oras-vanduo“. Dėl mažesnių įrengimo kaštų per paskutinius dvejus metus išpopuliarėjo šilumos siurbliai „oras-vanduo“ ir su kiekvienais metais jų poreikis didėja“, - teigė E. Luotytė.
