„Gyvename Klaipėdoje, Giruliuose, nuosavame bute. Elektros energiją gauname iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, o ne iš „Lesto“ kaip dauguma šalies gyventojų. Prisijungimas prie pastarojo elektros tiekėjo mums kainuotų tūkstančius. Dabar visi čia gyvenantys žmonės tapo situacijos įkaitais“, - DELFI rašė gyventojas.
Atitinkamai, sąskaitos už elektrą yra didesnės: jei „Lesto“ gyventojai pernai už elektrą mokėjo po 0,474 lito (0,137 euro) už kilovatvalandę (kWh), jiems paskaičiuota kaina siekė 0,48 lito (0,139 euro). Dabar gyventojai dėsto, kad sulaukė laiško, kuriame nurodyta, kad šiemet elektros kaina paaugs iki 0,51 lito (0,148 euro) už kWh.
Nuo sausio elektros kainas „Lesto“ sumažino beveik 3 lito centais (1 euro centu), iki 0,445 lito (0,129 euro).
„Kreipėmės paaiškinimo ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai atsakė, kad iš mūsų jie ima brangiau už elektros tinklų priežiūrą, - rašė didesnes sąskaitas gavęs žmogus. - Tad, ką šiuo atveju turi daryti žmonėms, tarp kurių yra šeimų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, pensininkų? Mokėti už elektrą brangiau, nes kažkas iš mūsų kišenės padengia savo nuostolius? Mokėti tūkstančius už prisijungimą prie kito elektros tiekėjo ar kreiptis į teismą ir eiti kryžiaus kelius? Apmaudu, kaip taip elgiasi bendrovė, kuri yra yra prisijungusi prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir pirmiausia turėtų laikytis sąžiningumo principų – nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas.“
Bendrovės niekuo padėti negali
„Lietuvos geležinkeliai“ DELFI pateikė komentarą, kad patikėjimo teise valdo valstybės turtą ir privalo užtikrinti, kad tai būtų daroma racionaliai.
„Nuostolingai ar ekonomiškai nepagrįstai naudodami patikėtą turtą, šiuo atveju – lokalius elektros tinklus, pažeistume prisiimtus įsipareigojimus“, - atsakyme raštu dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.
Bendrovė elektrą savo reikmėms perka iš „Lesto“, dalį jos persiunčia subabonentams, kurie už šią paslaugą sumoka.
„Elektros energijai persiųsti papildomai yra naudojami bendrovės valdomi lokalūs elektros tinklai, todėl elektros energijos kaina yra aukštesnė už tą, kurią subabonementai galėtų gauti tiesiogiai iš „Lesto“, - teigia V. Gudas.
Pasak jo, kaina gyventojui būtų mažesnė, jei jie elektros energiją gautų tiesiogiai iš „Lesto“ tinklų.
„Bendrovė laisva valia perduotų klientus „Lesto“, tačiau tikrai nėra atsakinga už jų prisijungimo finansavimo klausimus. Tą gyventojai turėtų padaryti savo lėšomis, arba, galbūt, kreiptis pagalbos į savivaldybę“, - svarstė V. Gudas.
„Lesto“ nurodo, kad yra du keliai šio namo gyventojams tapti bendrovės klientais.
Pirma, dėl elektros tinklų perėmimo gali kreiptis šių tinklų savininkas. Šiuo atveju prašymą „Lesto“ turėtų pateikti „Lietuvos geležinkeliai“.
„Pasibaigus tinklų perdavimo ir perėmimo procesui, mes užtikriname patikimą elektros tiekimą tomis kainomis, kurias patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Panaši situacija vyksta ir su sodininkų bendrijoms priklausančių elektros tinklų išpirkimu. Išpirkimo klausimas pradedamas nagrinėti, kai sodininkų bendrijos „Lesto“ pateikia prašymą su tam tikra technine dokumentacija“, - komentavo „Lesto“ atstovas spaudai Martynas Burba.
Antras kelias - gyventojai kreipiasi į „Lesto“ prašydami prisijungimo prie elektros tinklų.
„Prijungus vartotojo elektros įrenginius prie bendrovės elektros tinklų, sudaroma paslaugų teikimo sutartis su bendrove ir atsiskaitoma pasirinktais tarifų planais. Prijungimo prie mūsų tinklų įmokos dydis kiekvienu atveju skiriasi. Tai priklauso nuo esamos ir būtinos tinklo infrastruktūros, kliento pageidaujamos leistinosios naudoti galios dydžio“, - sakė M. Burba.
Pasak M. Burbos, tikėtina, kad gyventojai į tokią situaciją pateko, nes įsigijo anksčiau geležinkelių įmonei priklausiusį pastatą, kuris buvo prijungtas prie šios įmonės elektros tinklų.
Konkretaus adreso dėl didesnės elektros kainos kreipęsis skaitytojas nenurodė, todėl „Lesto“ negali pasakyti, kokie iki šiol buvo inicijuojami veiksmai siekiant prisijungti prie bendrovės skirstomojo tinklo.
