Įtakingiausios OPEC narės pasirengusios leisti naftai atpigti net iki 40 dolerių už barelį. Kol kas apie skubų pasitarimą, kurio metu svarstytų išgaunamos naftos kiekio mažinimą, jie dar tik galvoja.
Kaip teigia Jungtinių Arabų Emyratų energetikos ministras ir įtakingas OPEC atstovas Suhailis al Mazrouei: „Neketiname apsigalvoti, nors kainos ir smuktelėtų iki 60 (167,06 Lt) ar 40 dolerių“.
Per spaudos konferenciją Dubajuje išsakytos mintys gali dar sustiprinti spaudimą naftos kainoms, kurios ir taip nuo birželio sumenko net 45 proc. Dėl mažėjančių naftos kainų ypač kenčia Rusijos ekonomika, kurios pagrindinis eksporto pajamų šaltinis yra energijos ištekliai. Pirmadienį rublio kursas pasiekė naują antirekordą - beveik 60 rublių už dolerį (59.62 rublius).
„Brent“ rūšies žaliavinė nafta praeitą savaitę buvo pardavinėja už mažiausią kainą per pastaruosius pusšeštų metų – 62 dolerius (172,63 Lt) už barelį.
Jeigu naftos kaina pasieks 40 dolerių, Jungtinės Karalystės ekonomikai tai bus į naudą. Gali būti, kad degalų kainos šalyje priartės prie 1 svaro (4,37 Lt) už litrą ribos.
Nepaisant to, naftos kainos nuosmukis gali sukelti pavojų tūkstančiams Jungtinės Karalystės degalų pramonėje dirbančių žmonių. Kaip tvirtina „Wood Mackenzie“, tokia situacija gali sukelti realią grėsmę 55 mlrd. svarų (240 mlrd. Lt) vertinamiems naftos projektams Šiaurės jūroje ir Europoje.
Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC), vienijančios 12 narių, kurių daugumą sudaro Artimųjų Rytų valstybės, per pastarąjį susitikimą lapkričio pabaigoje sutarė nekeisti gavybos kvotos, šiuo metu siekiančios 30 mln. barelių per dieną.
Toks sprendimas pasaulio naftos rinkose sukėlė tikrą audrą. Nemažai analitikų įsitikinę, kad OPEC sėkmingai pradėjo kainų karą, kurio taikiniu tapo naftos gavėjai, esantys už organizacijos ribų – pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Rusija.
Buvęs OPEC vadovas ir Kataro emyro patarėjas Abdullah bin Hamadas al Attiyah praeitą savaitę „The Telegraph“ sakė, kad organizacija šiuo metu bejėgė užkristi kelią naftos pigimui, esą tai neįmanoma be kitų naftos gavėjų, tokių kaip Rusija, Norvegija ir Meksika, bendradarbiavimo.
Nafta pinga kaip tik tuo metu, kai pasaulyje slopsta žaliavinės naftos paklausa, fiksuojamas naftos perteklius. A. bin Hamado al Attiyah teigimu, šis skaičius regione gali siekti 2 mln. barelių per dieną.
Praeitą savaitę trys įtakingiausios pasaulyje energetikos organizacijos, tarp kurių ir OPEC, pateikė paklausos augimo prognozes 2015 metams.
Kaip teigia Paryžiuje veikianti Tarptautinė energetikos agentūra, pasaulinis naftos paklausos augimas ateinančiais metais smuks iki kritinės ribos – 1 mln. barelių per dieną. Iš viso šis skaičius sudarys 93,3 mln. barelių. Agentūra taip pat perspėja, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje esančiose saugyklose naftos atsargų kiekis pasieks 300 mln. barelių.
Amerikiečių prognozės paklausos klausimu dar pesimistiškesnės. Energetikos informacijos administracijos, priklausančios JAV energetikos departamentui, pareigūnai praeitą savaitę pakoregavo paklausos augimo prognozę – dabar teigiama, kad jis sieks tik 880 tūkst. barelių per dieną arba iš viso 92,8 mln. barelių.
