Šio sprendimo priėmimo išvakarėse V. Putinas lankėsi Turkijoje. Po tris valandas trukusio susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu V. Putinas prareiškė, kad „South Stream“, kuriuo buvo numatoma tiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų į Pietų ir Centrinės Europos šalis, išvengiant Ukrainos, projektas bus stabdomas. V. Putinas pabrėžė, kad šios priemonės imtis buvo būtina dėl Europos Sąjungos (ES) priešinimosi: šio projekto įgyvendinimui trukdo tai, kad Bulgarija neturi leidimo tiesimo darbams šios šalies teritorijoje, rašo newsru.com.
Vakarų žiniasklaida į pareiškimą stabdyti projekto įgyvendinimą reagavo nevienareikšmiškai. „The New York Times“ pavadino šį sprendimą diplomatiniu V. Putino fiasko. Britų leidinys „The Times“ savo ruožtu rašo, kad V. Putinas paskelbė Europai dujų karą. Rašoma, kad Maskva, pasitelkusi ekonominius mechanizmus, siekia nubausti ES šalis nares už tai, kad šios pasmerkė prieš Ukrainą nukreiptus Maskvos veiksmus.
Kaip jau paaiškėjo gruodžio 1 d., „Gazprom“ vietoje dujotiekio „South Stream“ ketina nutiesti dujotiekį į Turkiją, kuri galimai taps viena didžiausių tarpininkių prekiaujant dujomis iš Rusijos. V. Putinas pareiškė, kad visų pirma bus padidintas dujotiekio „Blue Steam“ pajėgumas. Antra, Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ pastatys Turkijos ir Graikijos pasienyje papildomą dujų paskirstymo stotį.
Europos Komisija (EK) savo ruožtu pranešė, kad kol kas negavo pranešimo dėl Rusijos atsisakymo vystyti „South Stream“ projektą. „Matėme pranešimus apie tai, kad Rusija ketina atsisakyti šio projekto, tačiau kol kas negavome jokios oficialios informacijos šiuo klausimu“, - informavo EK atstovai spaudai.
„Europos Komisija nereikalavo visiško dujotiekio „South Stream“ tiesimo sustabdymo. Buvo reikalaujama, kad šis projektas atitiktų Trečiojo energetikos paketo normas“, - patikino EK atstovai. Remiantis šiuo teisės aktu, 50 proc. „South Stream“ pajėgumo turi būti rezervuota nepriklausomiems gamtinių dujų tiekėjams.
Serbija pavadino Rusijos sprendimą pasitraukti iš dujotiekio „South Stream“ tiesimo projekto bloga naujiena šiai šaliai. Apie tai gruodžio 2 d. pranešė šiuo metu Izraelyje besilankantis Serbijos ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius.
„Serbija jokios įtakos šiam sprendimui neturėjo. Beveik septynerius metus ji į šį projektą dėjo daug darbo ir pastangų. Manau, kad šis projektas Serbijai buvo naudingas, mes jo neatsisakėme, nepaisant didelio daromo spaudimo. Vis dėlto mokame už didelių žaidėjų konfliktą“, - kalbėjo A. Vučičius.
Jis pranešė, kad ketina dalyvauti artimiausiame Niujorke įvyksiančiame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos posėdyje, o grįžęs į tėvynę šiuo klausimu ketina susisiekti su V. Putinu ir kitais Rusijos atstovais.
Analitikai: Turkija gali sukelti problemų
Ekspertai mano, kad Turkijos projekto įgyvendinimas gali nepateisinti Rusijos lūkesčių. Šio V. Putino priimto sprendimo išvakarėse „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris pranešė, kad dujotiekio į Turkiją tiesimo darbuose galimai dalyvaus ir vietiniai investuotojai. Dujotiekio jūrinė dalis bus pradėta tiesti nuo kompresorinės stoties „Russkaja“, turėjusios tapti „South Stream“ atspirties tašku, ir šiuo metu veikiančio dujotiekio „Blue Stream“ atspirties taško. Anot leidinio „Kommersant“ turimų šaltinių iš dujų pramonės, nepaisant jau investuotų 4,5 mlrd. JAV dolerių (11,11 mlrd. litų), būtų pigiau atsisakyti jau suprojektuoto maršruto ir nutiesti naują dujotiekį paraleliai dujotiekiui „South Stream“, o likusią dujotiekio dalį nutiesti Turkijos teritorijoje.
Valerijus Nesterovas iš „Sberbank Investment Research“ mano, kad Rusijai vertėtų visiškai atsisakyti tokio didelio dujotiekio tiesimo planų. Anot V. Nesterovo, nevertėtų tikėtis, kad Turkijoje labai išaugs dabartinė dujų iš Rusijos paklausa, nes ši šalis mėgina išsaugoti dujų tiekimo iš skirtingų šaltinių balansą. Be to, Rusija tokiu būdu neatsikratytų su dujų tranzitu susijusios rizikos, nes Ankara jau ne kartą keitė savo nuomonę ir buvo pažeidusi susitarimus.
„The New York Times“ atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė Turkija tapo galynėjimosi tarp ES ir Rusijos dėl dujų laimėtoja. Kaip ir Kinija, Turkija gavo naudos iš konflikto, užsitikrinusi ilgalaikį energijos išteklių tiekimą palankesnėmis kainomis.
Naujienų agentūra „Reuters“ rašo, kad ES šaliai kandidatei Turkijai gali kilti problemų su Vakarais, nes ji kliudo ES, kuri, pasitelkdama ekonomines sankcijas, bando daryti poveikį Maskvai dėl Ukrainos ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri šiuo metu patenkina 30 proc. Europos dujų poreikio.
V. Nesterovas pabrėžė, kad faktiškai sprendimą atsisakyti dujotiekio „South Stream“ projekto priėmė ne Rusija, o Europa. Nepaisant akivaizdžių faktų, įrodančių, kad šis dujotiekis būtinas patikimam dujų tiekimo į Europą užtikrinimui, ir šio dujotiekio tiesimas domino konkrečias valstybes, pastaruoju metu sprendimus, anot V. Nesterovo, priima nelabai patyrę Briuselio biurokratai.
Anot V. Nesterovo, siekdama įtikti Ukrainai, ES neleido Maskvai įgyvendinti „South Stream“ projekto, o tai neigiamai atsilieps papildomam dujų tiekimui į Europą. Jo teigimu, „Gazprom“ akcininkai šį sprendimą priims su palengvėjimu, tačiau Europai ši strategija nebus naudinga. Privertęs Rusiją atsisakyti šio projekto, Briuselis nubaudė pats save, mano V. Nesterovas. Analitikas įsitikinęs, kad vien Bulgarijai tai reikš 400 mln. JAV dolerių (1,11 mlrd. litų) negautų pajamų iš dujų tranzito per metus.
„The Financial Times“ pabrėžia, kad Rusija buvo priversta atsisakyti „South Stream“ projekto, nes „Gazprom“ nepavyko gauti Vakarų kreditorių paramos. Dėl sankcijų Europos bankai negalėjo suteikti 14 mlrd. eurų (48,34 mlrd. litų) paskolos šio dujotiekio statyboms.
Turkijos dujotiekis, kurio tiesimo ketina imtis „Gazprom“, suteiks galimybę atsisakyti tranzito per Ukrainos teritoriją, tiekiant dujas į Turkiją, Graikiją ir, matyt, Bulgariją. Aprūpinti dujomis Slovakiją, Austriją ir Vengriją Rusija gali per dujotiekį „Nord Stream“, tačiau Serbija kartu su nedidelėmis Šiaurės Balkanų regiono valstybėmis bei Italija kaip ir anksčiau liks priklausomos nuo Ukrainos dujų transportavimo sistemos.
Spaudimas, kurį pastaraisiais mėnesiais ES darė „South Stream“ projektui, didžiąja dalimi susijęs su Briuselio noru paremti Kijevą ir Ukrainos pasipriešinimą Maskvai. Ukraina visada stipriai priešinosi šiam projektui, kuris jai būtų nenaudingas. Analitikų manymu, dabar Ukraina dar aktyviau mėgins pakeisti dujų tranzito sąlygas, o tai didins dujų tiekimui į ES kylančią riziką.
„South Stream“ – tai „Gazprom“ infrastruktūrinis projektas, pagal kurį buvo ketinama nutiesti 63 mlrd. kubinių metrų pajėgumo dujotiekį Juodosios jūros dugnu į Pietų ir Centrinės Europos šalis. Šiuo dujotiekiu dujos turėjo būti pradėtos tiekti jau 2015 m. pabaigoje, o visu pajėgumu šis dujotiekis turėjo veikti nuo 2018 m. Bendras šio dujotiekio Juodosios jūros atkarpos ilgis turėjo siekti 925 kilometrus, o dujotiekio sausumos dalis turėjo siekti 1455 kilometrus – ji turėjo būti nutiesta Bulgarijos, Serbijos, Vengrijos ir Slovėnijos teritorijoje.
