Vartotojams gamtinių dujų kainos nesikeičia, o elektra - pinga.

Pagrindinės priežastys, lėmusios elektros kainos mažėjimą, yra sumažėjusi Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) paslaugos kaina, taip pat mažėjusios tinklų operatorių paslaugų kainos: tiek perdavimo („Litgrid“ dalis), tiek skirstymo paslaugų („Lesto“ dalis).

„Kainos mažėjimą iš principo lėmė tai, kad atlikus didžiuosius auditus, vartotojams maždaug ketvirtadalis sukauptos sumos buvo grąžinta atgal į tarifus, tai yra, leistiną ir surinktiną pajamų dydį 2015 m. sumažinant atitinkamai audituotų sąnaudų dalimi“, - kalbėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

Pasak jos, galima galvoti, kad auditų metu rastos sumos būtų panaudotos per vienerius metus, tačiau tai būtų trumpalaikis sprendimas.

„Reikalinga išlaikyti įmonių finansinį stabilumą ir užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat ir įsipareigojimus vartotojams. Taigi buvo priimtas sprendimas, kad visi tie piniginiai srautai turėtų būti išdėstyti su neigiamu ženklu per ketverius metus ir štai šiais metais turime geras žinias, kad galutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, ir ypač svarbu, verslo vartotojams, infrastruktūrinių paslaugų kaina mažėja“, - sakė D. Korsakaitė.

Kiek sumažėjo kainos

„Lesto” skaičiuoja, kad elektra gyventojams nuo 2015 metų pigs vidutiniškai 2,6 proc. – apie 1,18 cento (0,34 euro cento) už kilovatvalandę (kWh). Statistinis Lietuvos namų ūkis (suvartojantis 142 kWh elektros energijos) sutaupys 1,7 lito (0,5 euro) per mėnesį arba 21 litą (6 eurus) per metus.

„Per pastaruosius trejus metus mes sutaupėme 105 mln. litų, kurie grįš vartotojams per mažesnes elektros energijos kainas. Visgi, didžiausią įtaką galutinių elektros energijos kainų mažėjimui kitąmet turi VIAP kainos mažėjimas. Ši dedamoji kinta dėl mažesnės elektros energijos įsigijimo kvotos iš termofikacinių elektrinių ir dėl efektyvesnės „Lietuvos energijos gamybos“ veiklos sumažėjusio VIAP lėšų poreikio Elektrėnų kompleksui“, – sakė „Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Pasak jo, suvartojantiems daugiau nei 30 proc. elektros energijos naktimis bei savaitgaliais 2015 metais ir toliau finansiškai bus naudinga rinktis dviejų laiko zonų tarifų planus.

Iki šių metų pabaigos už elektrą vartotojai, pasirinkę "Standartinį" planą ir vienos laiko zonos tarifą, moka 0,474 Lt už vieną sunaudotą kilovatvalandę.

Kitais metais kaina sumažės iki 0,463 Lt už kilovatvalandę.

Pasirinkę dviejų laiko zonų atsiskaitymo būdą pagal "Standartinį" planą, šiais metais dar moka 0,513 Lt dieniniu tarifu ir 0,384 Lt naktiniu tarifu už elektros kilovatvalandę.

Kitais metais šie tarifai sumažės atitinkamai iki 0,508 Lt ir 0,363 Lt.

Daugiausiai elektros kaina mažėja pasirinkusiems kitus atsiskaitymo už elektrą planus, tai „Namai" ir „Namai plius".

Jei pagal „Standartinį" planą vienos laiko zonos tarifas sumažėja 1,1 cento, o dviejų laiko zonų atitinkamai 0,5 cento ir 2,1 cento, planams „Namai" ir „Namai plius" kainos mažėja daugiau.

Pavyzdžiui, pasirinkusiems planą „Namai" vienos laiko zonos tarifas sumažėja 1,3 cento, o dviejų 0,7 cento dienai ir 2,2 cento nakčiai.

Pasirinkusiems „Namai plius" vienos laiko zonos tarifas sumažėja 1,3 cento, o dviejų laiko zonų 0,7 cento dienai ir 2,1 cento nakčiai.

Visuomeniniai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams 2014-2015 metais, ct/kWh su PVM, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informacija.

Žemoji įtampa

2014 m.

2015 m.

Viena laiko zona Standartinis“

47,4

46,3

Elektrinės viryklės“

46,5

45,6

Dvi laiko zonos Standartinis“, dieninė/naktinė en. Dedamoji

51,3/38,4

50,8/36,3

El. viryklės“, dien./nakt.

50,3/37,8

49,7/35,9

Planas „Namai“ Pastovioji dedamoji

10

9,98

Viena laiko zona

42,7

41,4

Dvi laiko zonos, diena/naktis

45,9/35,3

45,20/33,10

Planas „Namai plius“ Pastovioji dedamoji

20

19,99

Viena laiko zona

41,0

39,70

Dvi laiko zonos, diena/naktis

43,9/34,2

43,20/32,10

Gamtinių dujų kainos - nesikeičia

Visų grupių vartotojai už dujas mokės tiek pat, kiek mokėjo iki šiol.

Už dujų tiekimą atsakinga bendrovė yra nustačiusi principus, kaip turėtų būti panaudota likusi kompensacijos iš Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dalis (281 mln. Lt verslo ir beveik 41 mln. Lt buitiniams vartotojams). Ši kompensacija buvo skirta dėl klientų permokų 2013-2014 metų pirmą pusmetį.

„Pagrindinis tikslas, kuris yra įtvirtintas kainų nustatymo metodikoje, yra išlaikyti kiek įmanoma stabilias kainas vartotojams. Atsižvelgiant į būsimų laikų importo kainų tendencijas, atsižvelgiant į kitas tarifo dedamąsias, įmonė matydama aiškesnį vaizdą artėjant naujam periodui, vertins, kokią kompensacijos dalį panaudoti, kad tai būtų palanku klientui“, - „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas.

Svarstant dujų kainas naujam periodui, kelios jos sudedamosios dalys, didėjo, pavyzdžiui, dujų transportavimo kaina, tai, pasak bendrovės vadovo, lėmė mažesnis gamtinių dujų vartojimas, investicijos į sistemos priežiūra ir plėtrą.

„Lietuvos dujų tiekimas“ tarifai buitiniams vartotojams (su PVM), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informacija.

Vartotojų grupė Gamtinių dujų suvartojimas per metus

Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. su PVM

Kintamoji tarifo dalis, Lt/m3 su PVM

1 iki 500 m³

1,95

2,28

2 nuo 500 m³ iki 20 000 m³

13,76

1,45

3 daugiau kaip 20 000 m³

13,76

1,42

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (326)