Pastaruosius 40 metų situacija naftos rinkoje tiesiogiai veikia Rusijos politiką. XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį pastebimai šoktelėjus naftos ir dujų kainoms, paskutiniojo Leonido Brežnevo valdymo etapo metu pagerėjo ir Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimo sąlygos.

1986 metais smukus juodojo aukso kainai, sunkumų patyrė Michailo Gorbačiovo režimas, šalyje vis daugėjo gyvenimo sąlygomis nepatenkintų žmonių. Nepadėjo nei tuo metu vykdyta skaidrumo ir sąžiningumo politika, nei vadinamoji perestroika. Galiausiai skaudžius padarinius pajuto ir pats tuometinis Sąjungos vadovas – asmeninė politiko karjera susidūrė su rimtomis bėdomis.

XX amžiaus paskutinį dešimtmetį vyravusios nedidelės naftos kainos tuometinį prezidentą Borisą Jelciną laikė nuolatinio nestabilumo įkaitu, vadovas buvo verčiamas imtis desperatiškų veiksmų (pavyzdžiui, laukinė valstybinės nuosavybės privatizacija).

Galiausiai 1998 metais Rusija atsidūrė ties bankroto slenksčiu. Laimei, naftos kainos pradėjo augti – tada šalies ministru pirmininku buvo paskirtas naujas, niekam nežinomas veikėjas, kurį dauguma vertino kaip dar vieną B. Jelcino eksperimentą, iš anksto pasmerktą nesėkmei. Tai buvo Vladimiras Putinas, 2000 metų kovą išrinktas šalies prezidentu.

XXI amžiaus pradžioje naftos kainos užkopė į rekordines aukštumas ir pasirūpino, kad naująjį vadovą džiugintų milijardinės pajamos, suteikusios jam galimybių pasiekti sutarimą šalies viduje, susigrąžinti iššvaistytą stabilumą ir sustiprinti naująjį Rusijos vaidmenį pasaulio politikoje. Krizė Ukrainoje, Vakarų šaliai pritaikytos sankcijos, pinganti žaliavinė nafta – veiksniai, dėl kurių dabar skauda galvą ne tik Putinui, visai Rusijai, bet ir pasauliui.

Rusijos ekonomika pavojingai priklausoma nuo naftos ir dujų kainų. Iš naftos ir dujų eksporto gautos pajamos 2013 metais sudarė daugiau nei 50 proc. visų į Rusijos valstybės kasą atkeliavusių pinigų. Nukenčia plataus vartojimo prekių gamybos sektorius. Vos 1 doleriu sumenkusi naftos kaina Rusijos valstybės metinį biudžetą patuština 1,7 mlrd. dolerių.

Jeigu naftos kaina ir toliau liks tokia pati kaip šiandien, Rusija jau 2015 metais negaus mažiausiai 50 mlrd. dolerių (138 mlrd. Lt). Dar su 10–15 mlrd. dolerių (27,7–41,59 mlrd. Lt) teks atsisveikinti peržiūrėjus sutartis dėl dujų tiekimo. O kur dar tarptautinių sankcijų padariniai.

Pastaruosius kelis mėnesius Rusijoje jau pastebimi tiesiogiai šalies gyventojų gyvenimo kokybę prastinantys sprendimai: mažinamos išlaidos sveikatos apsaugai, švietimui, naikinamos subsidijos skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, sparčiai silpnėjantis rublis pastebimai riboja gyventojų perkamąją galią, grasina padidinti infliaciją.

Krizė Ukrainoje ir augantis rusų nepasitenkinimas dabartine situacija gali paskatinti prezidentą V. Putiną tiek šalies viduje, tiek užsienyje imtis dar agresyvesnės pozicijos, bandant užčiaupti kritikus ir visą kaltę dėl Rusijos bėdų suversti Rusijos priešams, esantiems už šalies ribų.