Apie tai spalio 29 d. rašo „Kommersant“, remdamasis kelių gerai informuotų federalinių valdininkų pateiktais duomenimis.
„Rosneft“ siūlo apriboti tarptautinį bendradarbiavimą, susijusį su Rusijos gaminamais Tarptautinei kosminei stočiai skirtais moduliais. Taip pat siūloma drausti iš Europos Sąjungos (ES) ir JAV atgabenamų radioaktyvių atliekų laidojimą ir numatyti galimybę areštuoti šioms valstybėms ir jų piliečiams priklausantį turtą Rusijos teritorijoje kaip garantinę priemonę, sutarčių netesybų atvejais, rašo lenta.ru.
Į visas naujas prekybines su užsienio valstybėmis pasirašomas sutartis „Rosneft“ siūlo įtraukti punktą dėl arbitražo, pagal kurį visi kylantys ginčai būtų sprendžiami Rusijos arba sankcijų Rusijai netaikančių valstybių arbitražo teismuose. Įpareigojimas įtraukti šį punktą į sutartis turi būti įtvirtintas įstatymuose.
Be to, vieno iš šaltinių teigimu, siūloma taikyti moratoriumą dėl į Rusiją jau atgabentos naftos ir gamtinių dujų pramonės įrangos išvežimo. Turima omenyje įranga, kurią draudžiama naudoti Rusijos vykdomuose projektuose, nepriklausomai nuo jos įvežimo režimo, t.y. iš esmės kalbama apie Vakarų įmonių pagamintos technikos eksploatavimą.
Maža to, „Rosneft“ siūlo taikyti 100 proc. išankstinį apmokėjimą tiekiant naftą į ES šalis nares. Taip pat siūloma įšaldyti dujotiekio „South Stream“ projektą, „Nepaisant akivaizdaus priešinimosi, ES labai domina šio projekto realizavimas, nes Europos energetinio saugumo problema sprendžiama Rusijos lėšomis“, - patikino vienas iš šaltinių, teigęs, kad šios pozicijos laikosi ir „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.
Galima „Rosneft“ siūloma alternatyva – dėmesio sutelkimas į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Tai gali būti daroma taikant nuolaidas į šį regioną tiekiamoms dujoms ir suteikiant nepriklausomiems dujų tiekėjams rytiniuose regionuose prieigą prie dujotiekio.
Be to, „Rosneft“ prašo taikyti moratoriumą konfidencialios informacijos, susijusios su „Rosneft“ ir dukterinių įmonių įsigyjamomis prekėmis, įtrauktomis į sankcijų sąrašus, atskleidimui. Ruošiant uždarų viešųjų konkursų sąlygas siūloma numatyti galimybę pašalinti konkurse dalyvaujančias įmonės, palaikančias prieš Rusiją nukreiptas sankcijas.
Taip pat pasiūlytas valstybinės paramos, kuri būtų skiriama sankcijų sąraše atsidūrusioms įmonėms, paketas. Siūloma tam tikslui pasitelkti Centrinio banko ir suverenių fondų rezervus, kuriuos galima būtų skirti išleidžiant obligacijas. Maža to, „Rosneft“ siūlo panaikinti baudas už eksporto lėšų gavimą arba avanso grąžinimą ilgiau nei per 30 banko darbo dienų.
„Rosneft“ kartu su „Transneft“ ir „Gazprom neft“ rugsėjo 12 d. įtraukta į ES sankcijų sąrašą. Remiantis ES priimtu sprendimu, ES šalys narės galės suteikti šioms įmonėms kreditus ir vykdyti naujai išleistų obligacijų ir kitų vertybinių popierių operacijas tik tuo atveju, jei apmokėjimo periodas viršija 30 dienų. Be to, sankcijose numatytas prieigos prie užsienio valstybių finansavimo ir naftos gavybos technologijų apribojimas.
