Nors iš energetikos sukrauti turtai kažin ar šiuo metu yra virtę prakeiksmu, dideli šio sektoriaus darbuotojams mokami atlyginimai (vidutiniškai šiame sektoriuje dirbantis asmuo 2013 m. uždirbo 179 tūkst. JAV dolerių (483,28 tūkst. litų) krentant naftos kainoms gali smogti investicijoms.

Šių metų rugpjūčio mėn. Norvegijos valstybinės naftos įmonės „Statoil ASA“ (STL) vadovas Helge’as Lundas kalbėjo, kad kadaise proga pakelti šampano taurę tapusi 100 JAV dolerių (270 litų) naftos barelio kaina vargu ar padengė išlaidas naujiesiems projektams, rašo „Bloomberg“.

Praėjus vos dviem mėnesiams žaliavinės naftos kaina svyruoja ties 85 JAV dolerių (229,49 litų) už barelį riba, o dešimt metų Norvegijos naftos pramonėje aktyviai veiklą vystęs H. Lundas pereina dirbti į mažesnę konkuruojančią britų įmonę. Naftos kainos mažėjimas kiša koją Norvegijos ekonomikos augimui ir mažina šios pramonės į valstybinį biudžetą sumokamus mokesčius.

Jau dabar Norvegijai tenka spręsti dėl senkančių išteklių klodų Šiaurės jūroje atsiradusias gavybos apimčių mažėjimo problemas, o sumažėjusios pajamos neišvengiamai turės neigiamo poveikio tolimesnių šią naftą pakeisti turėsiančių projektų vystymui.

Jarandas Rystadas iš Osle įsikūrusios konsultacijų įmonės „Rystad Energy“ patikino, kad jau dabar trims valstybės valdomos įmonės „Statoil“ vystomiems projektams yra iškilęs pavojus, o „Statoil“ tenka skolintis pinigų ir pardavinėti akcijas, siekiant išmokėti dividendus.

J. Rystado teigimu, nenuostolinga jau du kartus atidėto milijardinio „Castberg“ naftos projekto Barenco jūroje naftos kaina svyruoja tarp 70 ir 80 JAV dolerių (189-216 litų) už barelį, o tai reiškia, kad praėjusią savaitę užfiksuota naftos kaina pavojingai priartėjo prie šios ribos.

„Tai priklausys nuo naftos kainų kritimo stiprumo“, - duodamas interviu telefonu informavo J. Rystadas. „Anksčiau ar vėliau tai atsitiks, tačiau tai galima atitolinti kuriam laikui“, - pridūrė jis.

Naftos kainos smukimas turi didelės įtakos socialinės demokratijos ir nuoseklios politikos pavyzdžiu tapusiai Norvegijai. Gamtinių dujų ir naftos gavyba sudaro beveik ketvirtadalį šios šalies ekonomikos ir papildo didžiausią pasaulyje suverenaus turto fondą, kuriame šiuo metu jau yra sukaupta daugiau nei 835 mlrd. JAV dolerių (2,25 trln. Litų).

Remiantis įdarbinimo agentūros „Hays Plc.“ pateikiamais duomenimis, dėl didelių darbuotojams mokamų atlyginimų kultūros ir stiprių naftos pramonės sektoriaus darbuotojų sąjungų Norvegijoje šio sektoriaus darbuotojams mokami atlyginimai yra beveik dvigubai didesni nei kaimyninėje Jungtinėje Karalystėje (JK).

„Norvegija turbūt yra pažeidžiamesnė naftos kainų smukimui, nes išlaidos yra neabejotinai didesnės“, - įsitikinęs Teodoras Sveenas Nilsenas iš „Swedbank“. „Jei naftos kaina dar kurį laiką išliks tokia pati, neabejotinai sulauksime pokyčių investicijų srityje“, - neabejojo jis.

Kol kas nėra aišku, kas gi bus toliau.

T. S. Nilseno teigimu, ankstesnės Norvegijos vyriausybės 2013 m. priimtas sprendimas kelti mokesčius naftos įmonėms buvo priimtas netinkamu metu. Mokesčių didinimas, kurį „Statoil“ įvardijo kaip vieną iš „Castberg“ projekto atidėjimo priežasčių, didina politinę riziką šalyje, kur labai vertinamas nuspėjamumas.

Nepaisant visų negandų, anot J. Rystado, Norvegija išlaiko savo konkurencingumą kovoje dėl investicijų: vieno šioje šalyje išgaunamo naftos barelio savikaina vidutiniškai sudaro 43 JAV dolerius (116,1 litų), o bendros naftos gavybos proceso metu patiriamos išlaidos vos 4 proc. didesnės nei JK, kur darbuotojams mokami atlyginimai yra ženkliai mažesni.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (101)