Jei Europos Sąjungos (ES) šalys ir toliau Ukrainai tieks rusiškas dujas, joms pačioms esą gali būti sustabdytas dujų tiekimas, praneša agentūra AFP.
„Pasirašytos sutartys nenumato reeksporto. Mes tikimės, kad mūsų europiečiai partneriai laikysis susitarimų. Tik tai gali garantuoti sklandų dujų tiekimą Europos vartotojams“, – pareiškė A. Novakas interviu Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“. Penktadienį Rusijos energetikos ministras ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris atvyksta į Berlyną, kur, tarpininkaujant ES energetikos komisarui Giunteriui Otingeriui (Guenther Oettinger), derėsis su Ukrainos atstovais dėl dujų krizės sureguliavimo.
„Mes pateikėme keletą konstruktyvių pasiūlymų dėl dujų kainos, Ukrainos skolų už dujas padengimo ir būsimo išankstinio apmokėjimo, bet Ukraina visus juos atmetė“, – taip A. Novakas komentavo naują derybų ratą.
Vengrija sustabdė dujų tiekimą Ukrainai
Vengrijos dujotiekių tinklų bendrovė FGSZ ketvirtadienį pareiškė neribotam laikui stabdanti dujų tiekimą kaimyninei Ukrainai dėl „techninių priežasčių“, o Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ šį žingsnį laiko „netikėtu ir nepaaiškintu“.
Pranešime, paskelbtame Vengrijos naujienų agentūros MTI, valstybinė įmonė FGSZ nurodė, kad tiekimas Ukrainai buvo sustabdytas „neribotam laikui nuo ketvirtadienio 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku“.
Bendrovė pridūrė, kad šis žingsnis buvo atliktas padidėjus dujų paklausai.
„Sistemos naudotoja mums pranešė, kad nuo rugsėjo 26-osios dujų importo poreikis reikšmingai padidės“, – sakoma FGSZ pranešime.
Pasak jos, Beregdaroco tranzito centre netoli Ukrainos ir Vengrijos sienos reikia atlikti techninius darbus, siekiant užtikrinti didesnį dujų srautą.
Kaip nurodo FGSZ, nuo 2013 metų kovo bendrovė Ukrainai perpumpuodavo iki 6,1 mlrd. kubinių metrų dujų per metus – apie 16,8 mln. kubinių metrų per dieną.
Tačiau garantijų, kad tiekimo apimtys išliks tokios pačios, nėra, nes tai „priklauso nuo vyraujančių techninių ir komercinių sąlygų“, pažymėjo bendrovė.
Ketvirtadienio vakarą „Naftogaz“, sudariusi kontraktų su Vakarų Europos bendrovėmis dėl dujų tiekimo Ukrainai per Vengriją, patvirtino, kad srautas buvo sustabdytas.
„Naftogaz“ elektroniniame laiške reiškiamas „gilus apgailestavimas“ dėl „netikėto ir nepaaiškinto“ Vengrijos sprendimo.
Pranešime FGSZ raginama „vykdyti sutartyse numatytus įsipareigojimus ir ES įstatymus“, kurie, kaip nurodė „Naftogaz“, reguliuoja dujų tiekimą tarp Ukrainos ir Vengrijos abiem kryptimis.
„Toks sprendimas kertasi su Europos Sąjungos vieningosios energetikos rinkos esminiais principais“, – pažymėjo „Naftogaz“.
Tiekimas buvo sustabdytas praėjus kelioms dienoms po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas susitiko Budapešte su Rusijos dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. Vengrijos lyderis dažnai perspėdavo, kad nereikia bloginti komercinių ryšių su Rusija.
Kaip praneša MTI, pirmadienį V.Orbanas ir A.Mileris diskutavo apie parengiamuosius darbus vykdant Rusijos dujotiekio „South Stream“, kuris taip pat bus tiesiamas per Vengrijos teritoriją, statybos projektą. Jiedu taip pat tarėsi dėl „stabilaus ir patikimo gamtinių dujų tiekimo žiemą“.
Europa kuria planą, kaip gyventi be rusiškų dujų
Europos Sąjungos kuriamo plano, kaip sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo, dalis – degalų importavimas iš Irano.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasis šaltiniais Europos Komisijoje . ES netrikdo tai, kad sankcijos Iranui dar neatšauktos, o būtina dujotiekių infrastruktūra bus parengta po 5 – 6 metų.
„Iranietiškos dujos gali gana greitai atkeliauti į Europą, juo labiau, kad pastebimas politinis Teherano ir Vakarų suartėjimas“, – pareiškė šaltinis Europos Komisijoje.
ES išorės veiksmų tarybos kovą parengtoje ataskaitoje Iranas buvo siūlomas, kaip alternatyva Rusijai dujų aprūpinimo klausimais. Ataskaitoje buvo minimas aukštas dujų gavybos Irane potencialas, energijos sektoriaus reformos ir toliau vykstantis santykių su Vakarais normalizavimasis.
Analitikų teigimu, Iranas naudojasi Vakarų ir Rusijos konfliktu, kad jam būtų panaikintos sankcijos. Primename, jog tarptautines sankcijas Iranui keliomis rezoliucijomis įvedė JTO Saugumo Taryba 2006 – 2010 m. Jos draudžia užsienio investicijas į Irano dujų, naftos ir naftos chemijos gamybą, naftos perdirbimo produktų eksportą, taip pat apsunkina finansines transakcijas ir kontaktus su bankais ir draudimo bendrovėmis.
Įvedus sankcijas, naftos eksportas iš Irano sumažėjo daugiau nei 40 proc. (ik 1986 m. lygio), nustotos naudoti dujų gavybos vietos. Vakarų ekspertai laiko Irano dujų atsargas didžiausiomis pasaulyje, o šalies oficialūs asmenys jau daug metų su įkvėpimu pasakoja apie savo planus atnaujinti jų eksportą.
Į valdžią atėjus prezidentui Hassanui Rouhani ėmė šiltėti santykiai su Vakarais ir atsirado vilties, kad laikui bėgant Iranas vėl taps didžiausia pasaulio angliavandenilių ir jų perdirbimo produktų eksportuotoja.
H. Rouhani neseniai Niujorke vykusiame susitikime su Austrijos prezidentu Heinzu Fischeriu patvirtino šalies pasirengimą „tapti patikimu energetiniu centru Europai“.
Anksčiau Irano naftos ir dujų ministro pavaduotojas Ali Majedi sakė, kad jo šalis pasirengusi tiekti dujas Europai dujotiekiu „Nabucco“. Jo teigimu, Irane lankėsi dviejų Europos valstybių delegacijos, kurios domisi iranietiškų dujų importu, ir aptarinėjo jų tiekimo maršrutus. Kalbėta apie transportavimą per Turkiją, Iraką, Siriją, Kaukazą ir Juodąją jūrą, bet turkiškas maršrutas priimtinesnis, patikslino A. Majedi. Be to, yra potencialias tiekti suskystintas dujas į Europą, pridūrė jis.
Dabar „Gazprom“ aprūpina apie trečdalį Europos dujų poreikių. Atsinaujinus dujų karui tarp Rusijos ir Ukrainos, Europos Komisija vėl susirūpino, kaip sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
