Palikime politologams narstyti tokio daugeliui netikėto paskyrimo aplinkybes. Nuo savęs tik tiek pridėsiu: norisi tikėti, kad šis paskyrimas rodo brandų mūsų politikų požiūrį į šią nacionaliniam saugumui labai svarbią sritį.

Energetika nuo pat nepriklausomybės pradžios yra viena pačių opiausių sričių tiek politikams, tiek ir visai visuomenei. Tiksliau būtų sakyti atvirkščiai - kadangi visuomenė labai jautriai reaguoja į kylančias energijos kainas, politikai neriasi iš kailio bandydami jei ne išspręsti problemą, tai bent įtikti rinkėjams dalindami malonius ausiai pažadus. Tie, kurie tokių pažadų nedalindavo, o sakydavo tiesą ar, dar baisiau, imdavo spręsti problemą, per eilinius rinkimus būdavo tiesiog nupučiami. O tiesa paprasta: kadangi sovietmečiu energija buvo ne tik pigi, bet ir siaubingai švaistoma, ėmus gyventi rinkos sąlygomis energetiniai ištekliai galėjo tik brangti. Pažadai kaip nors sustabdyti tą brangimą buvo arba paprasčiausias melas, arba dalijami nacionalinio saugumo sąskaita.

Tai tiek apie politinį energetikos aspektą ir Roką Masiulį.

Tiems kurie skaito žurnalą „Investuok“ ir tiems, kurie jo dar neskaito, bet domisi investavimu, šis paskyrimas yra gera proga pakalbėti apie energetiką iš smulkiųjų investuotojų pozicijų. Tuo labiau, kad paskutiniame „Investuok“ numeryje išsamiai analizuojamos energetikos įmonės, kurių akcijomis prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Gal nustebsite, bet tokių įmonių išties nemažai - net septynios (biržoje išvis prekiaujama trisdešimt trijų bendrovių akcijomis).

Tad gal įmanoma padaryti taip, kad energetikai ne tik sausintų jūsų kišenes, bet kartkartėmis ir jas papildytų?

Visas Vilniaus biržoje kotiruojamas energetikos sektoriaus bendroves sieja viena: jas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja viena akcininkė – valstybė, o įmonės laisvų akcijų biržoje nėra daug. Visa kita (veiklos sritis, dividendų politika, įmonės gyvavimo istorija ir t. t.) jau skiriasi.

Tad smulkiajam investuotojui pagrįstai kyla klausimų: į kokias energetikos įmones investuoti, kokiais kriterijais vadovautis perkant šių įmonių akcijų, pagaliau kokiam laikotarpiui investuoti arba kokios investicijų grąžos tikėtis?

Trumpame komentare neišeina smulkiau analizuoti investavimo į konkrečias įmones galimybių - tam teks skaityti mūsų žurnalą. Čia atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos bendresnius investuotojams svarbius dalykus.

Analitikai sako, kad visos energetikos sektoriaus įmonės artimiausiais metais turėtų mokėti dividendus, todėl jų akcijos yra patrauklios stabilumą mėgstantiems investuotojams.

Iš tiesų, pastaruosius metus energetikos sektoriaus bendrovės nešykštėjo akcininkams dividendų, džiugino ir įmonių akcijos kainos augimas. Pavyzdžiui, pertvarkomos „Lietuvos dujos“ akcininkams pernai už 2012 m. išmokėjo 217 mln. litų dividendų, arba po 46,3 cento už vieną akciją. Tai buvo rekordiniai dividendai per visą įmonės veiklos istoriją. Palyginimui priminsiu, kad 2012 metais akcijos kaina sukosi apie du litus.

Galima rasti ir daugiau tokių perliukų, pamaloninančių gausiais dividendais.

Tai kodėl energetikos įmonės nelinksniuojamos kasdienėse biržos apžvalgose kaip nuostabi galimybė greitai praturtėti? Pirmiausia todėl, kad šių įmonių tik nedidelė akcijų dalis prekiaujama biržoje. Dar ir dėl to, kad prekyba jomis nėra aktyvi, apyvartos sąlyginai menkos, greitai prireikus pinigų gali ir nepavykti staigiai pelningai parduoti akcijų. Stambesniems investuotojai tai didelė kliūtis. Bet smulkiajam investuotojui, ypač nusiteikusiam ilgalaikei investicijai, tai ne taip svarbu. Jam svarbiausia, kad įmonės ateitis ir jo galimas uždarbis būtų kiek įmanoma prognozuojamas.

Sakoma, kad valstybė yra sunkiausiai prognozuojamas partneris. Kita vertus, be energijos, vadinasi, ir be energetikos įmonių, tikrai negyvensime.

Tad gal verta pasilengvinti savo energetinę naštą pačių energetikų pinigais?